Prezidentas Gitanas Nausėda sako manantis, kad po šįmet spalį vyksiančių Seimo rinkimų gynybos klausimus gali tekti spręsti su centro-kairės Vyriausybe ir tikisi su ja rasti reikiamus sprendimus.
„Matau pagal sociologines apklausas, kad veikiausiai po kitų Seimo rinkimų atsakomybę už politinę šalies ateitį reikės prisiimti kairės centro Vyriausybei, todėl manau, kad jau su ja surasime tuos sprendimus, kurie bus naudingiausi Lietuvos saugumui ir gynybai“, – sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo pastaruoju metu Lietuvoje diskutuojant apie gynybos finansavimo didinimą.
Gynybos finansavimo poreikis auga Lietuvos kariuomenėje vystant diviziją, rengiantis priimti Vokietijos brigadą ir svarstant įvesti visuotinį šaukimą. Diskusijos dėl papildomų gynybos lėšų inicijuotos reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes po invazijos į Ukrainą, Prezidentūros kritiką 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų divizijai.
G. Nausėda anksčiau pirmadienį pareiškė matantis dabartinių valdančiųjų norą gynybos finansavimo klausimą „nustumti į kitą politinę kadenciją.“
Anot pirmadienį dėl gynybos finansavimo susitikimą surengusios premjerės Ingridos Šimonytės, vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.
Finansų ministerija siūlo penkias alternatyvas: skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.
Kaip rodo sausio pradžioje paskelbta portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, politinių partijų reitingų lentelėje pirmauja opoziciniai socialdemokratai, po jų eina valdantieji konservatoriai.
Jos duomenimis, palaikymas socialdemokratams gruodį siekė 16,3 proc., Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams – 10,8 procento. Lapkritį šias partijas atitinkamai palaikė 13,8 proc. ir 9,7 proc. gyventojų.
