Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą, jeigu tokį poreikį matytų parlamentinės partijos. Taip teigia Prezidentūra, reaguodama į konservatorių prašymą šalies vadovui inicijuoti dokumento atnaujinimą.
„Krašto apsaugos sistema ir Lietuvos kariuomenė išsakė savo poreikius dėl nacionalinės divizijos formavimo pastarajame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Jeigu Seime atstovaujamos politinės partijos mato reikalą šiame kontekste tikslinti, atnaujinti savo susitarimą, Prezidentas tokią iniciatyvą palaikytų“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.
„Prezidentui svarbu, kad šiuo metu – iki 2030 m. pabaigos – galiojančiame Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sustiprinimo įrašytas tolesnio, su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais susieto gynybos finansavimo didinimo įsipareigojimas“, – akcentuoja Prezidentūra.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydami inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. Pasak konservatorių, valdančiosios daugumos politikams stokojant ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą, šalies vadovo lyderystė šiuo klausimu yra ypač svari.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus 2026-2030 m. laikotarpiu krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaipo bus siekiama VGT tikslų.
Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, tačiau socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.
Idėją atnaujinti susitarimą parėmė kitas socialdemokratas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.
2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
