-4.3 C
Panevėžys
Penktadienis, 21 vasario, 2025

G. Nausėda: orientacinė Ukrainos stojimo į ES data galėtų būti 2030 m.

AutoriusAugustas Stankevičius (bns)
FotoBNS
G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderiams siūlo 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Ukrainos narystei Bendrijoje.

Taip jis kalbėjo trečiadienį tebevykstant aukščiausio lygio lyderių susitikimui Ukrainos ir Europos saugumo klausimais.

Panašus vadovų susitikimas Paryžiuje įvyko pirmadienį, tačiau šįkart pakviestos pirmajame susitikime nedalyvavusios Europos šalys, taip pat NATO sąjungininkė Kanada.

„Pateikiau tokį pasiūlymą, kad turėtų būti nustatyta orientacinė data Ukrainos narystės ES, pasiūliau konkrečią datą 2030 sausio 1 dieną. Tai yra realistiškas tikslas bei svarbiausia, kad Ukrainos narystė ES yra mūsų rankose ir mes tikrai rezultatui turime šimtaprocentinės įtakos“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Tuo tarpu Ukrainos narystė NATO, žinoma, priklauso ne tik nuo pačios ES sprendimo, bet taip pat ir nuo kitų Aljanso narių sprendimo“, – pridūrė jis.

Ukraina nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį aktyviai siekia tapti ES ir NATO nare. Diskusijos dėl narystės Bendrijoje jau yra prasidėjusios, tuo metu galimybė tapti Aljanso nare – miglota.

Tarp JAV ir Rusijos vykstančiose derybose dėl taikos Ukrainoje Maskva kaip vieną iš sąlygų kelia Kyjivo pasižadėjimą neprisijungti prie NATO.

Maskva seniai ragina išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos, laikydama Aljansą prie savo sienų egzistencine grėsme. Prieš įsiverždama į Ukrainą 2022-ųjų vasarį Rusija taip pat reikalavo, kad Aljansas pasitrauktų iš Vidurio ir Rytų Europos.

Lyderių susitikime dalyvauja ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

Susitikimas rengiamas hibridiniu formatu – kai kurios šalys gali dalyvauti vaizdo ryšiu. Tokiu būdu susitikime dalyvauja ir G. Nausėda.

„Rusijos tam tikra propagandos pergalė“

Dalis Europos lyderių yra sunerimę dėl taikos derybų eigos ir pasikeitusios amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vykdomos Jungtinių Valstijų (JAV) politikos Rusijos atžvilgiu. Jie baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų kaip Šaltojo karo laikais susitarimą.

Pats D. Trumpas pastaruoju metu užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“ bei faktiškai apkaltinęs prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies vadovą dėl Maskvos invazijos.

Dalis politikos stebėtojų sako, kad tokia retorika rodo, jog JAV lyderis pasidavė Rusijos skleidžiamam naratyvui. Anot G. Nausėdos, Europos užduotis tai pakeisti.

„Suneramino Rijade įvykusio susitikimo tam tikri signalai, kurie, deja, rodo, kad yra daug klaidingo įsivaizdavimo apie tai, kas vyksta Ukrainoje, klaidingų prielaidų. Tai, ko gero, yra Rusijos tam tikra propagandos pergalė“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Manau, kad čia yra ir Europos, ir mūsų demokratinio pasaulio užduotis pakeisti šiuos akivaizdžiai klaidingus naratyvus“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie JAV raginimus surengti rinkimus Ukrainoje, G. Nausėda akcentavo, jog pirmiausia turi būti sutarta „dėl sąžiningos ir ilgalaikės“ taikos.

„Tai yra neįmanoma padaryti – organizuoti rinkimus valstybėje, kuri yra karo būsenoje. Tai tiesus kelias į klaidingus rinkimų rezultatus arba galimą rinkimų sabotažą agresoriaus pajėgomis“, – pabrėžė jis.

G. Nausėdos teigimu, Europa turi ne daryti nuolaidas, o tęsti sankcijas Rusijai. Jis taip pat vylėsi, kad JAV lyderystė taikos derybose bus „teisingame informaciniame fone“.

Kitą savaitę lankysis Ukrainoje

Prezidentas taip pat patikino ketinantis vykti į Ukrainą paminėti trečiųjų Rusijos invazijos metinių.

„Tai yra vizitas, kuris yra organizuojamas trečiųjų karo metinių sukakčiai paminėti. Taip, mes tuo metu būsime Ukrainoje ir bus labai nemažai (kitų šalių – BNS) lyderių. Tai tikrai bus gerokai platesnis negu Baltijos ir Šiaurės valstybių formatas“, – sakė jis.

Pasak šalies vadovo, susitikimo metu su kolegomis bus proga aptarti „kas vyksta pastaruoju metu ir ką reiktų daryti artimiausioje ateityje“.

Pastarąjį kartą G. Nausėda Ukrainoje viešėjo pernai rugsėjį. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje pagal paramos dalį nuo bendrojo vidaus produkto.

Trečiosios Rusijos invazijos metinės Ukrainoje bus minimos pirmadienį, vasario 24 dieną.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Skaisgirytė: didelis siurprizas, kad D. Trumpas taip greitai perėmė Rusijos naratyvą

JP Redakcija

G. Nausėda apie santykius su S. Skverneliu: iš R. Karbauskio sužinojau, kad po rinkimų jis užsidegė asmenine neapykanta

JP Redakcija

S. Skvernelis: jei nenorime prarasti RRF lėšų privalėsime imtis NT mokesčio

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads