Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje pasirašė Lietuvos ir Ukrainos dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje dešimties metų laikotarpiui.
„Svarbiausias dalykas yra šio susitarimo tęstinumas, jis yra ilgalaikis, numato mūsų nuolatinį įsipareigojimą ir tai labai svarbu. Politinė konjunktūra gali keistis tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje, bet labai svarbu, kad jokie konjunktūros vėjai nepakreiptų šito mūsų kurso“, – LRT žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.
Kaip skelbia Prezidentūra, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų pasirašytu susitarimu numatomi reguliarūs strateginio ir politinio dialogo susitikimai visais klausimais, susijusiais su Ukrainos gynyba nuo agresoriaus ir Ukrainos pergale, Lietuvos karinės, humanitarinės ir finansinės paramos teikimas Ukrainai, Ukrainos ekonominio ir energetinio stabilumo bei atsparumo stiprinimas, parama Ukrainai siekiant narystės NATO ir ES.
Be to, dvišalė sutartis numato bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, žvalgybos ir kontržvalgybos, kovos su chemine, biologine, radiologine ir branduoline rizika srityse. Taip pat dvišaliu susitarimu šalys įsipareigoja dirbti kartu gynybos pramonės, atsparumo hibridinėms grėsmėms, kovos su korupcija srityse, vykdant teisėsaugos ir teisingumo sistemų reformas Ukrainoje.
Šiuo dvišaliu susitarimu taip pat siekiama spartinti Ukrainos integraciją į ES ir NATO, stiprinti Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgas, didinant jų sąveikumą su NATO.
Trečiadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, jog kasmetinė Lietuvos karinė parama Ukrainai negali būti mažesnė nei ketvirtadalis procento nuo BVP. Prezidento G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio teigimu, tokios karinės paramos vertė sudarys maždaug 190 mln. eurų per metus.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi, jog Lietuvai iš esmės pavyko tris kartus padidinti prieš metus patvirtintą paramos Ukrainai planą.
