Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas dėl bendrų europinių priemonių labiau finansuoti šalių gynybą priklausys nuo visų Europos Sąjungos lyderių, tačiau tam reikės ir gynybos komisaro Andriaus Kubiliaus indėlio.
„Esu įsitikinęs, kad kolegos bus bendradarbiaujantys, nes visi siekiame to paties tikslo, kad Europa būtų saugi, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, kuomet iš mūsų pagrindinis sąjungininkas – Jungtinės Valstijos – reikalauja daugiau prisidėti prie tiek NATO egzistavimo, tiek sprendžiant Ukrainos taikos klausimus“, – sakė šalies vadovas.
„Bet taip pat ir gynybos ir kosmoso komisaro pastangos – tiek kuriant dokumentus, tiek telkiant politinę valią, ypatingai Europos Komisijos viduje – bus reikalingos, nes vadovai svarsto tuos dokumentus, kuriuos pateikia Komisija“, – pridūrė jis.
Valstybės gynimo tarybai anksčiau sausį įtvirtinus siekį gynybos finansavimą 2026-2030 metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti Europos Sąjungai (ES) sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį teigė, kad šalies vadovo vaidmuo šiuo klausimu bus kertinis.
