Prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, jog išimant kultūros vertybes iš slėptuvės Vilniaus arkikatedroje buvo pažeistos procedūros, ir tikisi, kad ateityje tai nebepasikartos.
„Aišku, džiaugiuosi pačiu faktu, bet manau, iš tos istorijos turėtume pasimokyti, kaip atsakingai ir branginant turime elgtis su savo istoriniais artefaktais. Galimas dalykas, kad tai dar yra ne pabaiga ir mes dar labai reikšmingų istorinių objektų katedros požemiuose rasime ne vieną“, – Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.
Anot jo, reikia džiaugtis, jog trijų karalių insignijos išvis buvo atrastos ir tai padaryta visa apimtimi, kad „niekas į šoną nenuklydo“.
Kita vertus, šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad darbai atlikti nesilaikant nustatytos tvarkos ir procedūrų.
„Pati išėmimo procedūra, žinoma, nebuvo tobula. Manau, kad reikėjo glaudžiai bendradarbiauti su tomis institucijomis, kurios yra įgaliotos, ir dalyvauti, ir, svarbiausia, užtikrinti, kad kultūros vertybių išėmimas vyktų pagal visas nustatytas oficialias taisykles, nes tai yra labai atsakingas procesas“, – tvirtino G. Nausėda.
„Tai yra ne tik šiaip išėmimas kokių nors daiktinių vertybių, bet tai yra ir kartu visos procedūros įprasminimas. Todėl manau, kad ir filmuota medžiaga, ir labai detalus visas procedūros atskleidimas buvo būtinas šito veiksmo elementas. Gaila, kad taip neatsitiko“, – kalbėjo prezidentas.
Apie gruodį Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę pranešta praėjusį pirmadienį.
Joje rastos prieš Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) karūna, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės pirmosios Žygimanto Augusto (1520–1572) žmonos Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė.
Požemiuose atrasta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto antrosios žmonos Barboros Radvilaitės (apie 1520/1523–1551) karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
Taip pat – šešios sidabrinės plaketės (dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu, ornamentu, įrašu – BNS), puošusios šv. Kazimiero koplyčią, nemažai votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (mirė 1615 metais) karsto plokštelė.
Šios vertybės išimtos nedalyvaujant Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovams, jų neinformavus apie procesą. Be to, procesas nebuvo filmuojamas.
KPD vadovas Vidmantas Bezaras naujienų portalui „Bernardinai“ teigė apie šiuos radinius sužinojęs iš žiniasklaidos.
Tuo metu dailės kūrinių restauratorius Saulius Poderis kaltina Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą. Jis tvirtina apie vertybes žinąs pastaruosius dešimt metų, ne kartą kreipėsi į KPD ir arkivyskupiją su prašymu ištirti katedros požemius, tačiau jo prašymai būdavo atmetami.
S. Poderio teigimu, jis insignijų slaptavietę atrado anksčiau, kuomet ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavo valstybės vadovus. Tuomet KPD ėmėsi koordinuoti kultūros vertybių išėmimą, tačiau Vilniaus arkivyskupija tai padarė savo nuožiūra.
Arkivyskupija teigia neturėjusi informacijos, ar S. Poderis atrado relikvijas, ir tikina bendradarbiaujanti tik su valstybės institucijomis.
