Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva pasisako už platesnį europinį sprendimą dėl Palestinos valstybės pripažinimo.
„Matyt, ieškotumėme kažkokio kuo platesnio galimo europinio sprendimo (…). Buvo klausimų, kodėl mes kartais tą savo poziciją keičiame vienu ar kitu balsavimu, tai daugiausiai dėl to, laikausi nuostatos, kad mūsų buvimas centre suteikia daugiausiai pridėtinės vertės ir ES balso girdimumui, nuoseklumui ir paties konflikto sprendimo galimybei“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis
Pasak jo, kol kas sunku pasakyti, kada Europos Sąjungos (ES) valstybės susitars dėl Palestinos.
„ES yra skilusi į tris grupes: valstybių grupė, kuri visiškai nepritaria jokiam žingsniui į priekį, grupė, kuri nori, kad tai būtų sparčiau daroma, ir yra centras. Lietuva visą laiką buvo centre, esminė mūsų, principinė, nuostata yra tai, kad Lietuva pasisako už dviejų valstybių sprendimą, patenkinant, aišku, ir tarptautinės teisės principus“, – kalbėjo ministras.
Palestinos pripažinimo klausimą Vakaruose bene aktyviausiai svarsto Ispanija. Jos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) kovą pareiškė siūlysiantis tokį sprendimą parlamentui.
Kovo 22 dieną per ES šalių lyderių susitikimą Briuselyje Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.
Jau ilgą laiką dalis Vakarų valstybių iš esmės neprieštarauja oficialiam Palestinos valstybės pripažinimui, jei tai prisidėtų prie taikos Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau karas palestiniečių anklave šiam klausimui suteikė naują impulsą, o Vakarų valstybių, kritikuojančių Izraelio veiksmus Gazos ruože, gausėja.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį transliuotame interviu pareiškė, kad Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) politika Gazos Ruožo atžvilgiu yra klaida.
G. Landsbergio teigimu, situacija Gazos Ruože yra „tikrai bloga ir kelia didžiulį susirūpinimą“.
„Izraelis, turėdamas visišką teisę gintis nuo teroristinių antpuolių ir reikalauti pagrobtų žmonių paleidimo, turi užtikrinti civilinės-humanitarinės teisės galiojimo principus. Būtent šia dalimi tiek Lietuva, tiek daugelis partnerių yra suabejoję, ar to laikomasi“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Karas Gazos Ruože prasidėjo po spalio 7 dienos „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį, per kurį, žydų valstybės duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad per pusmetį trunkantį karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 482 žmonės.
