Jungtinėms Tautoms (JT) būtina sparčiau reaguoti į laikmečio iššūkius ir įtampas pasaulyje, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Lietuvai baigiant vadovauti JT 78-osios sesijos Pirmajam komitetui, kuris užsiima tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo klausimais, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad nepaisant to JT išlieka platforma kelti Ukrainą užpuolusios Rusijos ir kitų autoritarinių režimų atsakomybę.
„Jungtinėms Tautoms būtina keistis ir sparčiau reaguoti į laikmečio diktuojamus pokyčius, vis stiprėjančias įtampas pasaulyje. Tačiau ši organizacija išlieka pagrindine platforma kelti Rusijos bei kitų autoritarinių režimų atsakomybę už eižėjantį globalų saugumą. Ir Lietuva tą nuosekliai ir atkakliai darė“, – trečiadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak ministerijos, Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas ir visa pirmininkavimo komanda dalyvavo rengiant 29 plenarinius komiteto posėdžius.
Lietuvos pirmininkavimo metu buvo organizuoti Jungtinių Tautų valstybių narių debatai ir apie 150 balsavimų.
Šiais metais minėtas JT komitetas priėmė 61 dokumentą branduolinių ir kitų masinio naikinimo ginklų, įprastinės ginkluotės, kibernetinio saugumo, globalios ir regioninės ginklų kontrolės tematikos klausimais, teigiama pranešime.
Komiteto posėdžiuose valstybės narės kėlė Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir su tuo susijusių tarptautinių sutarčių pažeidimų bei karo nusikaltimų klausimus, smerkė Rusiją už pavojingą branduolinę retoriką ir veiksmus: Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, sukeltą pavojų Ukrainos branduolinėms jėgainėms, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikacijos atšaukimą.
URM pažymi, kad pasmerkimo sulaukė ir Šiaurės Korėja už branduolinio eskalavimo didinimą regione bei JT Saugumo Tarybos rezoliucijas pažeidžiantys ginkluotės perdavimai tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos.
Tuo metu po spalio 7 dienos „Hamas“ teroristinio išpuolio prieš Izraelį Pirmojo komiteto diskusijoje vyravo susirūpinimas dėl pablogėjusios situacijos Artimuosiuose Rytuose.
„Pirmininkaudama JT Pirmajam komitetui Lietuva prisidėjo prie tarptautinės bendruomenės atsakingų pastangų stiprinti tarptautinį saugumą remiant ir palaikant ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo sistemą bei toliau plėtojant kontaktus su įvairių regionų saugumo ekspertais“, – tvirtina ministerija.
