G. Jeglinskas: Lietuva turi pajėgumų apsaugoti svarbią infrastruktūrą Baltijos jūroje

AutoriusLukas Juozapaitis (BNS)
FotoBNS
G. Jeglinskas.

Pernai galimų diversijų metu nutraukus povandeninę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos bei pažeidus du telekomunikacijų kabelius Baltijos jūroje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad šalies tarnybos turi pajėgumų užtikrinti tokių objektų apsaugą Lietuvos teritoriniuose vandenyse. 

„Tiek iš karinio jūrų laivyno, tiek iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos išgirdome, kad tie pajėgumai yra, žmonės yra treniruoti, resursų duodama pakankamai. Bendradarbiavimas tarp šių institucijų vyksta. Tai nuteikia optimistiškai“, – po NSGK posėdžio, kuriame su institucijomis bei žvalgyba aptarta kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsauga, žurnalistams sakė G. Jeglinskas.

„Turime pasitikėti institucijomis“, – pridūrė jis.

Politiko teigimu, panašių incidentų tikriausiai daugės Rusijai naudojant senus laivus Vakarų sankcijoms apeiti.

„Ar tai būtų tyčiniai, ar netyčiniai veiksmai, šių incidentų tik daugės. (…) Baltijos jūra yra ganėtinai sekli, (…) o Rusija naudoja tokį šešėlinį laivyną, kuriame yra seni, netinkami laivybai laivai. Jais apeidinėjamos sankcijos, jie bus naudojami ateityje“, – sakė G. Jeglinskas.

„Rusija siekia gauti pajamų, pardavinėja naftą, kuri keliauja per Baltijos jūrą (…). Jie naudoja laivyną, kuris yra mažiau susekamas, galbūt nesankcionuotas“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

NSGK nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, dažniausiai tai laivai, plaukiojantys su Afrikos šalių vėliavomis. Visgi G. Jeglinskas neatmetė, jog šešėliniam laivynui galėjo priklausyti ir Kinijos laivai, kuriuos Švedijos ir Suomijos tarnybos anksčiau fiksavo netoli pažeistų energetikos ir ryšių infrastruktūros objektų.

NSGK vadovo teigimu, didesnės apsaugos Baltijos jūroje imsis ir NATO, kuri dešimtyje ruožtų vykdys patruliavimo pratybas, jose dalyvaus ir Aljanso narės Didžiosios Britanijos vadovaujamos Jungtinių pajėgos.

„Tai labiau turbūt veiks kaip atgrasantis faktorius. Jie galės ir lydėti, ir stebėti. Jie turi ir antvandeninius ir povandeninius sugebėjimus pamatyti, kas vyksta“, – sakė G. Jeglinskas. – „Tai yra aiškūs NATO veiksmai“.

NSGK vadovas pabrėžė, kad kritinės infrastruktūros apsaugos poreikiai bus tarp Seimo prioritetų.

„Seimas yra įgalinanti institucija, kuri galės priimti tam tikrus įstatymus, kurie bus svarbūs šių objektų apsaugai“, – sakė G. Jeglinskas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Žiniasklaida: NATO dislokuos 10 laivų infrastruktūrai Baltijos jūroje saugoti

confident-noyce

Praėjusią savaitę NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių

confident-noyce

Nepaisant diskusijų dėl NATO vienybės, trys iš keturių Lietuvos gyventojų Aljansu pasitiki

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau