Sakoma, jog neatsigręžęs atgal ir neįvertinęs praeities, negali eiti toliau. Prabėgo pirmieji naujos kadencijos darbo Seime metai. Man tai antroji kadencija, todėl palyginti jau turiu ką. Tad kokie gi buvo šie metai? Įvertinus vienu sakiniu – kupini skubos, sumaišties, palydėti žmonių pykčio, supriešinimo ir nusivylimo.
Šią kadenciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo frakcijai dirbti opozicijoje itin sudėtinga. Pakako vos tik pažvelgti į valdančiųjų programoje užsibrėžtus svarbiausius darbus – pakeisti tradicinės šeimos sampratą, atšaukti alkoholio prekybos, reklamos draudimus, siekį dekriminalizuoti narkotikus ir t. t., supratome, kad lengva nebus. Jau nekalbant apie tai, jog dirbti tenka tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ir nelegalių migrantų krizės laikotarpiu.
Bene daugiausiai pastangų pareikalavo visuomenę supriešinęs ir nuvylęs valdančiųjų siekis naikinti pamatines mūsų valstybės vertybes. Tautinių bendrijų regionuose buvo užsimota gatvių pavadinimus rašyti lenkų ar rusų kalbomis, o vietoves pervadinti lenkų ar rusų vardais. Neapsieita ir be rinkimų sistemos griovimo – pastangų panaikinti vienmandates apygardas, Prezidentą išsirinkti ne žmonių valia, o balsuojant Seimui. Abejingų visuomenėje nepaliko Stambulo konvencija, Partnerystės įteisinimo siekis, bandymas įvesti cenzūrą draudžiant „neapykantos“ kalbą. Vėzdu užsimota ir prieš švietimo sistemą – buvo pakeltas mokestis už aukštojo mokslo studijas, bandoma mokyklas suskirstyti į „elitines“ ir „eilines“, siekiant įkurti „Tūkstantmečio mokyklas“.
Negaliu neišskirti ir valdančiųjų susipriešinimo su Prezidentu. Sunkiai paaiškinamas konservatorių siekis išstumti Prezidentą iš Europos Vadovų Tarybos, įtampa ir konfrontavimas dėl skiepų, šeimos politikos ir kitų svarbių valstybei klausimų.
Nežiūrint Seime tvyrančios didžiulės įtampos, visgi pavyko tarp partijų pasiekti bendrą susitarimą dėl Nacionalinės švietimo politikos, senjorų vakcinaciją skatinančios iniciatyvos, valstybės sienos apsaugos nuo hibridinės atakos grėsmių.
Susitelkimo, sutarimo ir bendrų sąlyčio taškų Seime norėtųsi gerokai daugiau. Kaip pagalba valdantiesiems buvo suburta šešėlinė Vyriausybė. Tačiau apmaudu, jog pozicija, demonstruodama aroganciją, nesistengia įsigilinti į mūsų siūlymus, patarimus, o ką jau kalbėti apie pagalbos priėmimą.
Liko dar treji kadencijos metai. Prie valdantiesiems nepavykusių bandymų priimti Partnerystės įstatymą, narkotikų dekriminalizavimą ir kt. bus grįžtama dar kartą. Tad akivaizdu, jog darbo, išsaugant tradicinę šeimą, užkertant kelius priklausomybėms ir kitoms visuomenės susipriešinimą bei susiskaldymą skatinančioms iniciatyvoms, turėsime į valias. Ir visgi, tikiuosi, jog „valstiečiai“ bus labiau išgirsti ir įstatymų iniciatyvoje, ir diskusijose. Turime visą pluoštą pasiūlymų pokyčiams švietimo srityje, savivaldos savarankiškumo didinimui, pandemijos valdymui. Savo pastangas siekiame nukreipti saugodami ir gindami šimtmečiais kurtas vertybes, stiprindami visuomenės ir valstybės ryšį – ieškodami dialogo, kalbėdamiesi ir girdėdami visas visuomenės puses.