Dauguma Seimo frakcijų nepritaria, kad parlamente būtų panaikintas suvenyrų sandėlis, o parlamentinei veiklai skirtos lėšos politikams būtų mažinamos už praleistus posėdžius.
„Didžioji dalis frakcijų nenori sumažinti už nelankymą parlamentinių lėšų, nenori atsisakyti sandėlio“, – po darbo grupės, skirtos pateikti siūlymus dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo skaidrinimo, posėdžio sakė jos vadovė, parlamento vicepirmininkė Agnė Širinskienė.
„Panašu, kad tradiciškai ir šita istorija baigiasi taip, kaip baigiasi visos kitos, kai Seimo narių gerovė gali nukentėti. Kartais labai lengva mažinti kitiems, bet kai atsisuka mažinimas į tave patį, sprendimą priimti yra labai sunku“, – teigė ji.
Anot A. Širinskienės, iš esmės darbo grupė baigė savo veiklą nepriėmusi jokių sprendimų.
Seimo valdybai bus pateikta apžvalga, kaip frakcijos vertina konkrečius siūlymus ir parlamento vadovybė jau savo ruožtu turės nuspręsti, ar kurį nors iš pakeitimų priimti, ar ne.
Darbo grupė svarstė atsisakyti suvenyrų sandėlio Seime, paliekant galimybę daiktus su parlamento simbolika įsigyti Lankytojų centre veikiančioje parduotuvėje, taip pat – parlamentines išlaidas apmokėti tik iš vienos specialios sąskaitos, šiek tiek sumažinti kas mėnesį šiam tikslui skiriamą sumą.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis dar siūlė, kad Seimo nariams, į posėdžius neatvykusiems be svarios priežasties, būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį. Šiuo metu tokios ar panašios nuobaudos už praleistus posėdžius nėra.
Kai kuriems minėtiems pokyčiams reikėtų Seimo statuto pokyčių, todėl juos palaikyti turėtų 71 parlamentaras, kitus užtektų priimti parlamento valdyboje.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Gruodį tai sudarė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų.
Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
