Folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“ iš Raguvos: „Muzika mums yra Dievo dovana, perduota iš kartos į kartą“

AutoriusSAMANTA ILONYTĖ
FotoASMENINIS ALBUMAS
Folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“.

Raguvos kultūros centro folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“ yra bene gražiausias Panevėžio rajono muzikos kolektyvas. Kodėl? Todėl, kad grupę sudaro trys puikios moterys ir visas jas sieja ne tik itin glaudus tarpusavio ryšys, bet ir bendras kraujas. Šį unikalų kolektyvą sudaro jo vadovė Kotryna Juškaitė, mama Kristina ir močiutė Ona.

Pavadinimas – akivaizdus

„Mes visuomet buvome daininga šeima. Dainingi buvo ir mano proseneliai, tą perėmė močiutė, po to perėmė mama ir galiausiai aš su dvylika metų jaunesne sese. Ilgai dainavome šeimos rate per įvairias šventes, o prieš metus tapome folkloro dainininkių grupe. Apie naują grupę sužinoję artimieji buvo labai nustebę, tačiau visi palaikė mūsų idėją“, – pasakojo Kotryna.

Viskas prasidėjo nuo to, jog grupės vadovei, studijuojančiai etnomuzikologiją ir muzikos pedagogiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įsidarbinus Raguvos kultūros centre, reikėjo įkurti kolektyvą. „Tuomet buvo įvestas karantinas ir tai leido man suprasti, jog svetimi žmonės tikrai neateis į naujai sukurtą ansamblį. Tada vyko Panevėžio rajono folkloro festivalis „Par šilalį jojo“, kuris vyko nuotoliniu būdu. Pasiūliau artimiausioms savo moterims – mamai ir močiutei – susivienyti ir sudalyvauti. Jos sutiko, tačiau pirmutinis klausimas buvo „Kokį pavadinimą duoti grupei?“. Mano atsakymas buvo paprastas: „Manau ir taip akivaizdu – „Trys kartos“!“ Taigi, šis konkursas ir buvo mūsų pirmasis blynas, o dabar jau oficialiai atstovaujame Raguvos kultūros centrui“, – istorija dalijosi dvidešimt dvejų mergina.

Folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“.

Nors grupei dar tik vieneri, moterys jau spėjo pelnyti ne vieną ypatingą apdovanojimą. „Pernai spalį dalyvavome šalies romansų šventėje „Sugrįžki, jaunyste“, vykusioje Bernatoniuose. Ten pelnėme pirmąją vietą. Tai buvo mūsų pirmasis gyvas ir labai sėkmingas debiutas. Ypač malonu buvo sulaukti teigiamo įvertinimo iš komisijos narės etnomuzikologės Loretos Songailienės“, – kalbėjo pašnekovė.

„Taip pat šiemet, gegužę, dalyvavome Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusiame XI respublikiniame vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tradicijų paveldėtojai“, kur gavome pakvietimą dalyvauti tarptautiniame festivalyje. Pastarasis vyks rudenį, todėl labai jo laukiame ir džiaugiamės suteikta galimybe“, – pridūrė meno vadovė.

Daininga šeima

Kaip tikino Kotryna, visa giminė iš mamos pusės – daininga. „Visuomet buvo įprasta, kad visi dirbami darbai, šventės vykdavo su dainomis, šokiais. Taip iš kartos į kartą ir ėjo ši smagi tradicija. Močiutės šeimoje buvo septyni vaikai, ir visi jie dainavo. Tad močiutė įskiepijo muziką mamai, o mama – man“, – atskleidė būsimoji ketvirto kurso studentė.

Folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“.

Močiutė – nieko, kas susiję su muzika, nesimokė. Anūkės teigimu, senelė nuo šešiolikos metų, baigusi aštuonias klases, dirbo pieno supirkimo punkte, o vėliau, gavusi paskyrimą studijuoti maisto pramonės technikume, įgijo sūrių meistrės specialybę. „Tuomet visą gyvenimą, iki pensijos, dirbo Raguvos sūrių gamykloje. Muzika buvo pomėgis, perimtas iš jos protėvių. Ji visuomet aktyviai dalyvavo mokyklos, technikumo veiklose. Tiesa, buvo krepšininkė ir žaidė krepšinį. O šalia to dainavo chore ir įvairiuose ansambliuose. Močiutė pasakojo, kad net dirbdama gamykloje, kuomet būdavo sunki diena, ji imdavo dainuoti kokią dainą – iš pradžių tyliai, o vėliau kolegės prisijungdavo viena po kitos ir užtraukdavo dviem balsais taip, jog skambėdavo visa gamykla. Tokiu būdu daina suteikdavo jėgų darbams pabaigti“, – atviravo jaunoji raguvė.

Šiuo metu, išėjusi į pensiją, 75-erių Ona yra aktyviai įsitraukusi į TAU Raguvos fakulteto veiklą, kepa įvairius kepinius, yra Raguvos Carito pirmininkė ir dainuoja bažnyčios chore.

Tuo tarpu mama Kristina po dvylikos klasių stojo į Rokiškio kolegiją, kur baigė muzikos pedagogiką su folkloro specializacija. „Ji šiuo metu dirba muzikos pedagoge Raguvos lopšelyje-darželyje „Skruzdėliukas“ ir jau penkiolika metų yra Raguvos kultūros centro direktorė. Iki tol daug metų dirbo meno vadove. Mama groja akordeonu, armonika ir pianinu“, – sakė ji.

Folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“.

Likimas

Kotrynai grupė „Trys kartos“ nėra vienintelis kolektyvas, kuriam ji vadovauja. Mergina turi ir vaikų vokalinį ansamblį „Spindulėlis“. „Jame – dvylika vaikučių nuo pirmos iki šeštos klasės. Ansamblyje dainuojame populiariąsias dainas, bet viliuosi ateityje sukurti ir vaikų folkloro ansamblį, kur dainuosime tautines dainas. Norėčiau skiepyti jiems meilę liaudies dainoms, šokiams“, – dėstė muzikantė, kuri moka groti armonika, pianinu, o visai neseniai pradėjo mokytis groti kontrabosu.

„Taip pat turiu tikslą suburti suaugusiųjų folkloro ansamblį. Tai mano svajonė nuo dešimtos klasės, nors tiesa tokia, jog neplanavau studijuoti akademijoje. Visgi tikiu, kad svajonė išsipildys, nes ir iki šiol viskas susiklostė taip, kaip buvo lemta. Dvyliktoje klasėje netikėjau, kad kas nors iš manęs bus, nes laikiau tik lietuvių kalbos ir muzikos egzaminus. Tačiau gavau pakvietimą iš Etnomuzikologijos katedros atvykti į akademijos stojamuosius. Tad nors turėjau laikyti dar vieną brandos egzaminą – geografijos, vietoje jo nuvykau į stojamuosius ir netikėtai įstojau“, – juokėsi pašnekovė, kuri po dvyliktos klasės ketino mokytis konditerijos paslapčių. Tai – kitas jos hobis, paveldėtas iš tėčio mamos.

Meno vadovė nuo šių metų sausio dirba ir Raguvos gimnazijoje. Čia ji – muzikos mokytoja. „Dirbant su vaikais svarbu parodyti, kad ir pats esi jaunas. Svarbu atrasti bendrą kalbą, ne per piktumus, o per draugystę.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Tradicijų puoselėtojas, savito braižo kūrėjas A. Klovas: „Medžio drožyba – tai mano gyvenimas“

JP Redakcija

K. Binkis – Panevėžio rajono bendruomenių lyderis, kūrėjas ir kolekcininkas

JP Redakcija

Gyvenimą kaime pasirinkusi panevėžietė dekoratorė R. Sereikienė: „Gyvenimo kaime nekeisčiau į nieką kitą“

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads