Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas tvirtina, kad Lietuvos valstybė skola, kuri kitais metais turėtų pasiekti beveik 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nėra itin blogas rodiklis. Tačiau jis akcentuoja, kad besikaupianti sukuria didesnę biudžeto išlaidų eilutę vėlesniems laikotarpiams ir kitų metų biudžete bus numatyta dalis jos aptarnavimui bei grąžinimui.
„Valstybės skola kitais metais bus apie 40 proc. BVP. Mes tikrai nesame lyderiaujantys su skola, yra pietų šalys, kurių skola lyginant su BVP yra daug didesnė ir šioje vietoje erdvės dar turime. Bet turime taip pat suprasti, kad bet koks pasiskolintas euras turi pačią blogiausią savybę – jis turi grįžti pas tą, kuris paskolina“, – „Žinių radijui“ teigė R. Krušinskas.
„Didindami valstybės skolą, turime suprasti, kad kitų metų biudžete bus numatyta dalis išlaidų tos skolos aptarnavimui, grąžinimui ir palūkanų mokėjimui. Besikaupianti valstybės skola sukuria didesnę biudžeto išlaidų eilutę vėlesniems laikotarpiams“, – akcentavo jis.
Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
