Fiodoro Dostojevskio romaną „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ į Juozo Miltinio dramos teatro sceną perkelia LMTA vaidybos specialybės studentų aštuonioliktukas ir režisieriai – Velta ir Vytautas Anužiai.
Ar aktualios šiandien Dostojevskio kūrybos temos, jo keltos problemos ir vertybės?
– Tiek, kiek aktualu meilė, ištikimybė, kančia, tėvų ir vaikų santykiai, gyvenimas aplinkoje, kur įteisintas melas, – teigia režisieriai Velta ir Vytautas Anužiai. – Juk pradėjome gyventi pasaulyje, kur nebegalioja antro skruosto įsakymas, bet grįžta Senasis įstatymas – akis už akį, dantis už dantį. Dostojevskis religingas autorius. Tačiau šiandien religingumas iš mūsų išplaunamas dideliu greičiu. Štai kodėl drama „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ skirta mūsų sielos valymui kaip dantų šepetukas, kaip dvasios vitaminas.
Spektaklis, nėra, anot Veltos Žygurės-Anužienės, muziejinė restauracija, XIX amžiaus kostiuminė drama. Dostojevskio kūrybos vertybės reikalingos ir suprantamos šiuolaikiniam žmogui.
Rašytojo herojai – žmonės „iki trisdešimties“ – jaunųjų aktorių amžininkai. Kaip ir prieš šimtmetį, nūdienos jauni žmonės myli tą, kuris nemyli jo, kenčia ir klysta. Ir šiandien gyvas paradoksas, kai savo ambicijose paskendęs tėvas dvasiškai subręsta vėliau už savo vaiką. Akys atsiveria tik tada, kai jo principus nugali Meilė, pažadinusi tingią dvasią. Kodėl Ichmenevas (aktorius Arnoldas Augustaitis) supratimo stokojantis tėvas? Galbūt dėl to, kad jis – neteisingai apkaltintas ir neturintis galimybės pasiteisinti. Sutryptas žmogiškasis orumas iššaukia protestą prieš neteisybę, o skausmas ir užsispyrimas atsisuka prieš mylimiausią ir mylinčią dukterį Natašą (aktorė Goda Petkutė).
Visuose Dostojevskio romanuose vaizduojamas Blogis. Jis valdo pasaulį, diktuoja orientacijas, madas. Dramoje blogis išrėkiamas kunigaikščio Valkovskio (akt. Dovydas Laukys) lūpomis. Atrodytų, juodieji blogio legionai nesustabdomi, jie klesti bet kurioje epochoje… Bet Dostojevskis išmintingai žino: blogiui nereikėtų taip garsiai šaukti, jei jis jaustųsi esąs galingiausias.
Spektaklyje iškyla vienintelė jėga, galinti nugalėti blogį – tai Meilė. Kitos jėgos nėra. Dar Tikėjimas. Ir Viltis. Bet svarbiausia iš jų Meilė. Kaip aistra ir kaip būdas išgelbėti savo artimą, mylimą, neteisingai apkaltintą. Pažemintą ir nuskriaustą.
Šalia Meilės egzistuoja kančia ir auka. Per kančią apsivaloma, sudeginama tai, kas nesvarbu. Tačiau tokia būna tik pačių gražiausių ir švariausios sielos žmonių auka. Šviesulys dramoje – trylikametė Nelė (akt. Agnieška Ravdo). Jos charakteryje atsiskleidžia visų pažemintųjų skausmas ir nuoskauda. Sielvartas dėl motinos lemties ir senelio žiaurumo. Jautrus kilnumas ir altruizmas. Kartu ir mažos mergaitės maištas prieš beširdiškumą.
„Mano Nelė atėjo į šį pasaulį su svarbia misija. Jos likimas – sunkus kryželis, o savęs išsižadėjimas – apvalanti auka, gelbstinti kitus nuo pražūties“, – teigia aktorė Agnieška Ravdo.
„Pažemintieji ir nuskriaustieji“ – aiškiai, nuosekliai papasakota likimo surištų šeimų gyvenimo istorija. Ir spektaklis baigiasi taip, kaip turi baigtis. Jei ne Juozo Miltinio dramos teatro scena, galbūt mūsų spektakliai būtų kitokie. Bet čia, šitame teatre, dar išlaikiusiame Miltinio išugdytą žiūrovą, kitaip dirbti negalima“, – sako režisieriai Velta ir Vytautas Anužiai.