Kasdien žvelgiant į pranešimus apie naujus užsikrėtusiųjų skaičius matoma, kad COVID-19 banga iš tiesų slopsta, o šylant orams tikimasi, kad infekcija apskritai bent trumpam iš šalies pasitrauks. Tačiau jeigu Lietuvoje juntama tam tikra ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas.
Pirmieji pakitimai ir kylanti naujoji COVID-19 banga pastebima Europos šalyse. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, tai galėjo nulemti per anksti naikinami apribojimai ligos plitimui valdyti bei naujas omikron atmainos povariantis.
„Susirgimų skaičius paaugo kai kuriuose Europos šalyse. Pirmiausia – Šveicarijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, šiek tiek Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje. Tai būtų galima paaiškinti pirmiausiai apribojimo naikinimu. Nyderlanduose, pavyzdžiui, reikšmingai buvo sumažinti ribojimai vasario ir kovo mėnesį.
Taip pat įtakos galėjo turėti ir povariantis BA.2. Europos šalyse jo truputėlį daugėja. Yra šalių, kur praėjo gana didelė banga, kaip, pavyzdžiui, Danija, kur BA.2 sudaro dabar 98 proc. visų susirgimų. Tai atsakyti vienareikšmiškai yra labai sunku“, – sako profesorius.
Mokslininkų teigimu, omikron BA.2 atmaina plinta daug greičiau nei BA.1. V. Kasiulevičiaus paklausus, ar atėjus naujai COVID-19 atmainai vakcinos, kuriomis yra pasiskiepyja žmonės išliks efektyvios, mokslininkas tvirtina ypatingų skirtumų tarp naujos ir jau esamų atmainų nematantis.
„Kalbant apie vakciną ir omikron BA.2 atmainą, tyrimai rodo, kad antikūnų kiekis po trečios vakcinos dozės yra mažesnis. Tas skirtumas vakcinos efektyvumo gali būti keliolika ar keliasdešimt procentų. Nors tyrimai parodė, kad BA.2 plinta plaučių audiniuose greičiau negu BA.1, vienareikšmiškai atsakyti, kad BA.2 sukelia kokia nors blogesnę eiga nėra duomenų.
Aišku, reikia suprasti, kad BA.2 epidemija prasidėjo 6–8 savaitėm vėliau, todėl duomenys irgi atsilieka ir juos surinkti nėra taip lengva. Tačiau kol kas, bent jau duomenimis, kurie ateina iš Danijos ir iš Pietų Afrikos Respublikos, kurie daugiausiai tyrinėjo B.1 ir B.2 atmainas, mes nematome kažkokių esminių skirtumų, kurie galėtų rodyti, kad reikėtų labiau jo bijoti“, – teigia Medicinos fakulteto prodekanas.
Europos šalyse kylant susirgimų skaičiui baiminamasi, kad pasaulį gali apimti nauja COVID-19 banga. Tačiau profesorius ramina, kad artėjantys šilti orai pristabdys ligos plitimą, todėl baimintis nereikėtų.
„Aš nemanau, kad tai turėtų išsivystyti į labai didelę bangą. Galvoju, kad ir sezoniškumo veiksniai veikia. Tyrimai rodo, kad ultravioletinis spinduliavimas mažina viruso plitimą ir jau balandžio mėnesį pasieks tą lygmenį, kuris stabdys viruso plitimą. Kol kas neturiu pagrindo bijoti, kad būtų reikšmingas šuolis, galbūt tam tikras padidėjimas gali būti, bet tikrai nelabai reikšmingas“, – teigė profesorius.
Lietuvoje taip pat pastebimi mažesni susirgimų skaičiai. Nuo vasario mėnesio jie sumažėjo du, o kartais ir tris kartus. Profesoriaus V. Kasiulevičiaus teigimu, skaičių mažėjimą galimai nulėmė dalies ribojimų atsisakymas.
„Reguliavimas silpnėja ir žmonės nebeatvyksta tirtis. Jie pabūna namuose, jiems gydytoja parašo kokia nors kvėpavimo takų infekciją. Realiai jokioms kitoms infekcijoms pagrindo nebėra, nes ateina pavasaris. Gripas savo laiką turėjo iki kovo mėnesio. Paprastai žmonės praserga, pabūna namuose pora dienų ir eina dirbti“, – sako V. Kasiulevičius.
Profesoriaus teigimu, prie griežtesnių ribojimų dėl COVID-19 ligos plitimo kol kas neketinama grįžti. Apie ribojimų grąžinimą būtų svarstoma tik tuomet, jeigu padidėtų sergančių pacientų apkrova ligoninėse.
„Pirmiausia mes jau sutarėme, kad nebegrįžime prie ribojimų todėl, kad ši liga laikoma viena iš įprastų infekcijų. Jei koks nors augimas išprovokuotų ligoninių apkrovimą daugiau, nei yra dabar, ir trukdytų teikti paslaugas kitomis ligomis sergantiems pacientams, tada apie tam tikrus ribojimus būtų galima galvoti.
Šiuo metu intensyvios terapijos skyriuose matome apie 60–70 procentų užimtumą, tai yra pakankamai susitvarkomas krūvis. Kol kas nėra kritinis apkrovimas, ir aš manau, kad visuomenė turėtų gyventi įprastą gyvenimą“, – sako V. Kasiulevičius.
Šiandien didžioji dalis gyventojų Lietuvoje yra pasiskiepiję dviem vakcinos dozėmis, kai kurie gavę ir trečią – stiprinamąją dozę. Profesoriaus paklausus, ar ateityje galime tikėtis, kad ketvirtosios dozės nebeprireiks, V. Kasiulevičius sako, kad tai nulems žmogaus imuniteto ilgalaikiškumas ir naujų atmainų atsiradimas.
„Dabar tas klausimas yra diskutuojamas, nes mokslininkai turi matyti duomenis, imunitetų ilgalaikiškumą. Mano nuomone, kad reguliari revakcinacija yra reikalinga, tik klausimas, kas kiek laiko. Preliminariai, greičiausiai kiekvieną rudenį, kaip gripo vakcina. Taip pat Delta atmaina nėra visiškai išnykus, ir mes nežinome, ar ji gali kaip nors mutuoti. O ir omikron BA. 2 atmaina, didelė tikimybė, kad irgi gyvens ir mutuos. Galbūt būtų priimti sprendimai, kad ne kasmet reikia skiepytis, o kas kelis metus. Kol kas šitie atsakymai yra pakeliui, aš manau, kad jie bus vasarą“, – sako Vilniaus universiteto profesorius V. Kasiulevičius.
