Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą Europos Parlamento rinkimuose, birželio 9 dieną, veda eurokomisaras Virginijus Sinkevičius – atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Šią savaitę politikas apsilankė Panevėžio mieste ir AB „Lietkabelis“. Eurokomisaras V. Sinkevičius susitiko su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais, drauge sprendė opias verslui problemas.
Europos komisijos narys V. Sinkevičius dalyvauja Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Jis veda Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkiminį sąrašą.
– Susitikime su Panevėžio verslininkais teigėte, kad dalyvaujate EP rinkimuose ir turite rinkimų planą „A“. Kito pagalbinio plano nėra?
– Dalyvauju rinkimų procese. Kito plano „B“ nėra, nes kalbėti apie tai prieš rinkimus būtų negerai. Labai svarbu Lietuvai suvokti, kad EP rinkimai yra ne ką mažiau svarbūs. EP priimami sprendimai tiesiogiai veikia Lietuvą, bet tik nereikia sprendimų iš Briuselio priimti, kaip neginčijamos duotybės. Tačiau reikia būti tais, kurie formuoja politiką Europoje bei turėti ambicijas tą politiką formuoti. Kitu atveju, liks tik piktintis, o ne iš tiesų užtikrinti, kad suformuota politika atitiktų mūsų šalies realiją.
– Kai kurie politologai teigia, kad EP rinkimai – trečiarūšiai tiek politikams, tiek visuomenei, bet retkarčiais priduria, kad nors rinkimai – nuobodūs, bet svarbūs. Ką jūs į tai?
– Gerai, kad pabrėžia, jog rinkimai – svarbūs. Savaime suprantama, visuomenėje EP rinkimai yra mažiau aktualūs. Tačiau, manau, kad pastaruosius 20 metų Lietuvai atstovavę europarlamentarai neįdėjo daug pastangų, nebuvo aktyvūs. Tą parodė ir jų vertinimas. Be to, ir lietuvių delegacija EP buvo bene vyriausia pagal amžiaus vidurkį bei pasyviausia. Todėl labai gaila, kad neatlikta daug darbų, teisėtvarkos iniciatyvų. Tai tiesiog liko be Lietuvos parlamentarų indelio. Man atrodo, jeigu Europoje yra kažkokių klausimų, kurie susiję su Lietuva arba jos interesais, reikia jiems atstovauti, nes geriausiai jiems atstovaus patys lietuviai, o ne italai ar prancūzai.
– Jūs prasitarėte, kad politikai nesutaria ar nesitaria su verslo atstovais. Kur tų nesutarimų esmė?
– Manau, kad dažniausiai bijoma. Juk ne paslaptis, kad prieš kiekvienus rinkimus vyksta įvairios akcijos, kurios, nors labai gaila, baigiasi niekuo. O tai diskredituoja institucijas, bet nepadeda dvipusiam dialogui tarp verslo ir politikos.
– Kai kalbama apie karą Ukrainoje, pirmiausia akcentuojamo žmonių kančios, naikinama infrastruktūra, o kaip bus su žala padaryta gamtai, aplinkai?
– Pirmiausia, tikiu, kad Ukraina laimės karą ir atsikovos okupuotas teritorijas, o Rusija atsidurs tribunole ir turės sumokėti, ne tik už kančias, kurias patyrė Ukrainos žmonės, turės atsakyti už nekaltas gyvybes, už sunaikinta infrastruktūrą, sugriautą žmonių gerovę ir namus, bet ir sumokės už padarytą žalą aplinkai. Labai džiaugiuosi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo 10 punktų plane viename iš punktų numatęs padarytos žalos aplinkai apskaitymus. Tai – unikalu, o man pačiam teko dirbti darbo grupėje ir pateikti rekomendacijas, kaip apskaityti padarytą žalą aplinkai. Inicijavau finansavimą per Jungtines Tautas, kuri dokumentuoja žalą aplinkai. Yra labai inicijuoti, kad padarytą žalą Ukrainos aplinkai būtų įtraukta į reparacijas – nuostolių atlyginimą pasibaigus karui.
– Labai daug kalbama apie žiedinę ekonomiką. Ar tik kalbama, ar yra ta linkme kas nors daroma?
– Žiedinė ekonomika visais aspektais – naudingas ir nuostabus dalykas. Tik labai gaila, kad Lietuva – viena Europos Sąjungos paskutiniųjų šalių neturi žiedinės ekonomikos plano. Pas mus tik kalbama, bet Ekonomikos ir inovacijų ministerija plano neturi. Žiedinė ekonomika – visais aspektais gerai: sukuria papildomas darbo vietas, kurios susijusios su perdirbimu, o perdirbtas produktas vėl grįžta į ekonomiką. Kitas dalykas, mažina taršą. Perdirbimas pigina medžiagų kaštus. Be to, mažina Lietuvos priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Šiuo atveju, tai Kinija arba Indija iš kur įvežamos taršios medžiagos. Jų nereikėtų vežti, jeigu maksimaliai naudotumės perdirbta produkcija.
– Birželio 9 dieną EP rinkimai. Jūsų palinkėjimai Panevėžio krašto žmonėms.
– Pirmiausia, palinkėčiau nebūti pasyviais ir ateiti į rinkimus. Birželio 9 dieną į EP rinkimus, o spalio mėnesį – į Seimo rinkimus. Būtina užtikrinti, kad išrinkta valdžia matytų ne tik Vilniaus miestą, bet matytų regionus bei stiprintų regioninius centrus. Mes negalime tapti vieno miesto valstybe. Panevėžio miestas turi stiprų pramoninį pagrindą ir pagal išvystytą infrastruktūrą, geografinę padėtį turi puikią lokaciją. Todėl privalu padėti plėtoti vietos verslą ir pritraukti kuo daugiau investicijų. Tuomet miestas augs ir gražės, o tai turi rūpėti tiek verslui, tiek politikams, tiek panevėžiečiams.
Politinė reklama apmokėta iš partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ PK sąskaitos. Užs. Nr. JPP2024-08.
