Panevėžiečiai gerai žino pačias avaringiausias miesto vietas. Manoma, kad Panevėžio mieste yra net 27 vietos, kurios vadinamos juodosiomis dėmėmis. Viena baisiausių juodųjų dėmių – Klaipėdos, Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža. Avaringų vietų yra ir Smėlynės, J. Basanavičiaus, Nemuno, S. Kerbedžio, Ramygalos, F. Vaitkaus, Tulpių, Kosmonautų ir kitose vietose.
Per tris metus Panevėžyje registruoti 592 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 26 žmonės, sužeista 659. Per 2016 metus avarijose žuvo 8, o sužeista 156 asmenys.
Pralenks kauniečiai
Jau seniai kalbama, kad Panevėžiui reikia turėti žemėlapį, kuriame būtų nurodytos pačios avaringiausios vietos, bet kol kas tokio žemėlapio dar neturime. Tiesa, pilotinį projektą galima rasti Transporto ir kelių tyrimo instituto tinklalapyje. Ten yra paskelbtas 2014 metų Panevėžio juodųjų dėmių žemėlapis.
Juodųjų dėmių žemėlapių sudarymų panevėžiečius pralenks kauniečiai. Ambicingas kauniečių planas – per 2017 metus miesto gatvėse panaikinti visas pavojingiausias vietas, kuriose nuolat pasikartoja eismo nelaimės. Viešai paskelbtame juodųjų dėmių žemėlapyje galima matyti, kaip ir kada bus patobulinta kiekviena avaringa vieta.
„Juodųjų dėmių“ žemėlapis sudaromas grafiškai pateikiant „juodąsias dėmes“. Jį Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu sudaro valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas.
[quote_box_center] Per tris metus Panevėžyje registruoti 592 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 26 žmonės, sužeista 659. Per 2016 metus avarijose žuvo 8, o sužeista 156 asmenys.[/quote_box_center]
Juodoji dėmė – tokia vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai.
6 pavojingos zonos
Panevėžyje ir už jo ribų žinomas būrėjas ir ekstrasensas Vytautas Bundzinskas naujienų portalui JP aiškino, kad nesaugiomis gatvėmis, sankryžomis domisi seniai.
„Avaringiausi ruožai už Panevėžio miesto ribų yra kelias link Kėdainių. Ta atkarpa yra už Kėdainių. Net žinau žmones, kurie intuityviai jaučia tas avaringas zonas, ir jas aplenkia. Vengia tokių kelių. Arčiau Panevėžio pavojingas išlieka Vakarinis aplinkkelis, ruožas netoli Ramygalos, kelias link Rokiškio. Tai negeros vieta. Joje matyt susikerta magnetinės zonos su požeminiais vandenimis. Dar turi poveikį stiprios elektromagnetinės zonos. Tokias pavojingas zonas lengva atpažinti, net virgulių nereikia. Tokiose zonose niekada nesikuria gyvenvietės, medžiai neauga, o jeigu ir auga – tai kreivi. Tokiuose medžiuose paukščiai nesuka lizdų“, – aiškino būrėjas, kaip atpažinti juoduosius kelių ruožus ir priduria, kad mieste yra 6 pavojingos zonos, kurias galima vadinti miesto juodosiomis dėmėmis.
Pavojingi elektromagnetiniai laukai
V. Bundzinskas mano, kad prie pavojingų zonų prisideda ir šiuolaikinės technologijos.
[pull_quote_right] „Miestas plėtėsi, gyvenamieji rajonai kūrėsi laukuose. Niekas juk neatliko tyrimų, ar saugų ten gyventi. Todėl pavojingiausios zonos ir yra aplink Klaipėdos gatvę“. Ekstrasensas V. Bundzinskas [/pull_quote_right]
„Šiuolaikiniai automobiliai prigrūsti elektronikos. Be to, ir pats vairuotojas naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis – planšetėmis, išmaniaisiais telefonais ir kitomis priemonėmis. Visa tai sudėjus į vieną vietą ir susijungus su elektromagnetinėmis bangomis ir kitais gamtiniais reiškiniais – gauname juodąją dėmę. Dar reikia nepamiršti, kad mes amžinai skubame, lekiame ir tuomet nepaaiškinamai įvyksta avarijos“, – sakė bioenergetikas ir paaiškino, kad Panevėžyje pakanka ir saugių vietų. Tos saugios vietos, pasak būrėjo, išsidėsčiusios miesto centre, netoli bažnyčių ir senojo miesto ribose.
Jo nuomonė, nesaugiausios vietos – naujuosiuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose.
„Miestas plėtėsi, gyvenamieji rajonai kūrėsi laukuose. Niekas juk neatliko tyrimų, ar saugų ten gyventi. Todėl pavojingiausios zonos ir yra aplink Klaipėdos gatvę“, – dėstė būrėjas ir paminėjo Klaipėdos gatvės sankryžą su Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvėmis
Pavojingų vietų apstu
Apie avaringas Panevėžio miesto vietas nuomonę turi ir 15min žurnalistas Tomas Markelevičius.
„Kalbant apie avarijas, kuriose susiduria transporto priemonės, reikėtų pradėti nuo to, kad praktiškai visos jos kyla dėl vairuotojų klaidų. Kokios tų klaidų priežastys – sunku pasakyti, tačiau dažniausiai avarijas lemia skubėjimas ir greitis, išsiblaškymas ir neatidumas. Sankryžų, kurios tarsi bermudų trikampis trauktų avarijas, mieste apstu. Visą Klaipėdos gatvę galima vadinti „juodąja dėme“, kadangi šios gatvės susikirtimuose su Nemuno, Kosmonautų, Dariaus ir Girėno, Savitiškio gatvėmis incidentų kyla nemažai. Kartais net po kelis per dieną. Kodėl Klaipėdos gatvė tokia avaringa? Todėl, kad ji viena pagrindinių mieste, todėl nieko keisto, kad kone labiausiai apkrautoje gatvėje ir įvyksta tiek daug avarijų. Ir, visų pirma, kalti yra vairuotojai. Galima kaltinti sankryžos infrastruktūrą, savivaldybę, kelininkus, ką nori, tik ne save, tačiau niekas nepasikeis tol, kol eisme neatsiras daugiau kultūros, supratimo ir tarpusavio supratimo.“
[pull_quote_left] „Vairuodamas – vairuok“. To pakaktų, kad eismas taptų saugesnis.“ Žurnalistas T. Markelevičius [/pull_quote_left]
Pavojai slypi ir rajono keliuose
Pasak T. Markelevičiaus, Panevėžio rajone avaringumu, be abejo, išsiskiria magistralė „Via Baltica“ bei Panevėžio aplinkkelis. „Kiti, mažiau apkrauti keliai dideliu skaičiumi avarijų nepasižymi, nors kartais vienur ar kitur įvyksta tragiškų incidentų. Tačiau šie įvykiai taip pat yra ne kieno nors kito, o pačių vairuotojų klaidos. Džiugu, kad Panevėžio aplinkkelyje pagaliau vyksta rekonstrukcija ir diegiamos priemonės eismo saugumui gerinti, minimalių, tačiau saugumui svarbių pokyčių atsirado ir kelyje „Via Baltica“, – sako žurnalistas.
Pradėti nuo savęs
Anot T. Markelevičiaus, naivu tikėtis „nulių“ sužeistų ir žuvusių eismo dalyvių statistikoje. „Juk pagrindinė sudedamoji dalis eisme yra vairuotojas ir nepadės jokios saugumo priemonės, jei jis eisme elgsis aplaidžiai ar taisykles pažeidinės piktybiškai. Pradėti reikia ne nuo gatvių. Pradėti reikia nuo savęs. Galbūt vairuotojai pyksta, kad prie sankryžų sugaištama daugiau laiko, tačiau tuomet vertėtų užduoti sau klausimą – ar geriau pas šeimą grįžti dešimt minučių vėliau, ar negrįžti visai“, – vaizdžiai kalbėjo 15min korespondentas ir užbaigė: „Pabaigai – garsaus automobilininko, keliautojo, viso pasaulio keliais nuvažiavusio milijonus kilometrų vairuotojo Vitoldo Miliaus frazė – „Vairuodamas – vairuok“. To pakaktų, kad eismas taptų saugesnis.“