Sausis pasitiko pabrangusiais degalais, tačiau ekspertai prognozuoja, kad šiais metais kainos augs sparčiau nei pernai. Kai kurie žmonės piniginės storį matuoja jau dabar ir skaičiuoja, kad vien didesni komunaliniai mokesčiai kainuos kelis šimtus eurų.
Pabrangę degalai, elektra, šiukšlių išvežimas, vanduo ir vaikų būreliai yra tik keli pokyčiai, kurie šiemet plonins daugumos pinigines. Vilnietis komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis suskaičiavo, kad vien pakilusi benzino kaina per metus jam kainuos daugiau nei 100, o brangesnė elektra iš kišenės išvilios dar 80 eurų.
„Nauji įstatymai ir pabrangimai man per metus padidins išlaidas 350–370 eurų. Tai išlaidos, kurias galiu prognozuoti. Netikiu, kad verslas nepadidins bent centu dar kažko, nes jam pabrangsta išvežiojimas, pavyzdžiui, po parduotuves kepyklai“, – pastebi A. Armalis.
Parduotuvių lentynose galima rasti keliolika skirtingų duonos kepalų. Pavyzdžiui, vienas iš jų kainuoja vieną eurą. Tokia suma neatsiranda iš niekur – dalį pasiima ūkininkas, perdirbėjas, kepėjas ir parduotuvė. Pabrangus, tarkime, benzinui ar elektrai, ūkininkui tampa brangiau nuimti derlių, o parduotuvei – išlaikyti patalpas. Taigi, natūralu, kad ir duonos kaina pasistiebia.
Prognozuoja prastesnes tendencijas
Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai prekės ir paslaugos pernai brango kiek daugiau nei 2 proc. Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad šįmet infliacija gali viršyti 3 proc.
„Spartesnio kainų augimo grėsmė auga, ypač lyginant su praėjusiais metais, kai, drįsčiau teigti, stebuklingai kainų augimas Lietuvoje buvo gana mažas. Tačiau, kalbant apie šiuos metus, panašu, kad tendencijos nebus tokios palankios. Matome naftos kainų augimą pasaulinėje rinkoje, taip pat ir akcizai šiek tiek pakilo Lietuvoje“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Pirmuosius ženklus matome degalinėse. Jeigu prieš keletą savaičių ekranai rodė maždaug 1 eurą 25 centus už litrą benzino, dabar kaina yra bent keliais centais didesnė. Darbdaviai sako, kad dabartinėmis sąlygomis kainų augimas neišvengiamas, o situaciją bent kiek sušvelninti galėtų didesnė valdžios pagalba – kur eksportuoti prekes, mažesni darbdavio mokesčiai ir įvairios mokestinės paskatos.
„Verslui mes matome tam tikrą įtampą. Lūkesčiai yra sukelti, minimali mėnesinė alga yra ženkliai padidinta, o našumas nepadidėjo. Kas tai gali atsverti? Atsverti gali apyvarta, bet vėl matome, kad ekonomika šiek tiek traukiasi, o dar tas neapibrėžtumas pasaulio rinkose. Kas gali padėti? Padėti gali gerai veikiantis viešasis sektorius“, – akcentuoja D. Arlauskas.
Valdžia teigia, kad daugiau pinigų biudžete padės tiems, kam labiausiai to reikia – mažiausiai uždirbantiesiems. Taigi, vienoks ar kitoks kainų augimas neišvengiamas. Ekonomistas Mauricas sako, kad kylant kainoms svarbiausia skaičiuoti.
„Gyventojams patariama kuo didesnį dėmesį skirti išlaidų kontrolei. […] Verslui reikėtų, be abejonės, dalinai susitaikyti su tuo, nes iš dalies tai lemia didėjantis darbo užmokesčio kaštų augimas, kuris privalo būti. Kita vertus, tai yra išorinės tendencijos pasaulio rinkose“, – kalba Ž. Mauricas.
Vienas iš būdų kontroliuoti išlaidas – atsisakyti nereikalingų. Štai, metų pradžioje pakilusių mokesčių padarinius suskaičiavęs A. Armalis ėmėsi paprastų žingsnių. Nuo to, sako finansų ekspertai, ir reikėtų pradėti.
„Elektra dar 15 proc. pabrango, todėl pradedame junginėti taupymo režimus namuose ir dar akyliau stebėti, kad nedegtų lemputės ten, kur neturi degti“, – teigia A. Armalis.