Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai, leidžiantys nechirurgines estetinės medicinos paslaugas teikti tik specialų kursą baigusiems įvairių sričių gydytojams, sukėlė diskusijas medikų bendruomenėje. Nors dalis gydytojų pritaria siekiui užtikrinti didesnį kokybiškų grožio paslaugų prieinamumą taip kovojant su nelegalia jų pasiūla, kiti tvirtina, kad nieko keisti nereikia.
Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, poreikis tobulinti esamą grožio paslaugų reguliavimą atsirado ne tik dėl augančio šias paslaugas teikti galinčių gydytojų trūkumo, bet ir norint pasivyti dar 2017 m. patvirtintą ES standartą, užtikrinantį saugių ir kokybiškų estetinės medicinos paslaugų reguliavimą.
Pasak dalies specialistų, Lietuvoje šiuo metu galioja griežtas teisinis reguliavimas: nechirurginės estetinės medicinos procedūras gali atlikti tik trijų sričių gydytojai – dermatovenerologai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai bei burnos ir žandikaulių chirurgai.
„Ši situacija tampa žalinga visoms pusėms – dėl mažo legalių procedūrų prieinamumo, jų kaina tampa itin didelė ir daug pacientų mieliau renkasi nesaugias, nelegalias ir dažnai traumomis pasibaigiančias kosmetologių procedūras.
Taip pat kenčia ir su rimtomis dermatologinėmis problemomis susidūrę pacientai – daugumai šios srities gydytojų pasirinkus teikti tik estetinės medicinos paslaugas, prie ligas gydančių dermatologų kabinetų susidaro didelės eilės, tenka laukti mėnesiais. Politikų pasiūlyti pokyčiai leistų spręsti abi šias problemas“, – teigia Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininkas Mantas Jasiukaitis.
Pagal ES standartą, paruošti estetinės medicinos specialistą nuo pradžių turėtų prireikti iki 3 metų, studijų metu įgyjant bendrąsias medicinos kvalifikacijas (anatomija, farmakologija, fiziologija, imunologija, patologija ir kt.), taip pat gilinantis į etiką, psichologiją ir procedūros mechanizmo supratimą, komplikacijų valdymą.
„Daugelį estetinės nechirurginės medicinos paslaugoms reikalingų bendrųjų kompetencijų Lietuvos gydytojai įgyja 6-erius metus trunkančių bendrųjų studijų metu, tačiau labai svarbu, kad Lietuvos universitetų – VU, LSMU ir kitų – sukurtas specialus įvadinis kursas suteiktų papildomas kompetencijas, tokias, kaip komplikacijų gydymas“, – teigia Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Nurodoma, jog ES standartą estetinėje medicinoje jau yra įtvirtinusios Norvegija, Švedija, Danija, Šveicarija, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Airija, Nyderlandai ir kitos Europos šalys. Pagal jį botulino, hialurono užpildų ir kitas injekcijas bei aparatines, lazerines procedūras savarankiškai atlikti gali įvairių sričių gydytojai, o kai kuriose šių šalių – ir asistuojantys specialistai, pavyzdžiui, slaugytojai, su gydytojo priežiūra.
