Skirtingai nei vasarą, kai su žieminėmis padangomis važinėti yra leidžiama, šaltuoju sezonu vasarinės padangos draudžiamos. Todėl itin svarbu jas pasikeisti iki lapkričio 10 dienos. Padangos turi būti tinkamos techninės būklės, todėl ekspertai rekomenduoja patikrinti naudojamų padangų protektoriaus gylį, nusidėvėjimo tolygumą, ar padangos neturi pažeidimų ir oro slėgį jose.
Pagal Kelių eismo taisykles, žieminės padangos lengviesiems automobiliams yra privalomos naudoti nuo lapkričio 10 iki balandžio 1 dienos. Padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 milimetrai.
„Ant kai kurių padangų yra specialios žymės, pagal kurias galime nustatyti padangų protektoriaus gylį. Jei žymių nėra, galima pamatuoti specialiu įrankiu arba tiesiog liniuote. Reikalaujami 3 mm yra minimalus privalomas protektoriaus gylis, tačiau geriau naudoti padangas, kurios turi ne mažesnį nei 5-7 mm protektoriaus gylį. Kuo mažesnis protektorius, tuo padangos sukibimo savybės prastesnės“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Pasak A. Gučiaus, taip pat svarbu įvertinti padangos nusidėvėjimą.
„Jei padangos protektoriaus gylis yra 4 mm, svarbu žinoti, kad važinėjant jis gali nusidėvėti iki 2-3 mm gylio. Taigi tokia padanga nebėra saugi, o automobilio techninė būklė nebeatitinka KET reikalavimų“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovas.
Kad padangos būtų elastingos ir kibios žiemos sezonu, pasak A. Gučiaus, padangų gamintojas naudoja minkštesnį gumos mišinį, parenka kitą protektoriaus raštą.
„Todėl, net ir esant pakankamai gražiam orui, kai už lango saulė, tačiau lauko temperatūra nukritusi iki 7 laipsnių šilumos, važinėjantieji su vasarinėmis padangomis jau rizikuoja. Kieta vasarinės padangos guma taps dar kietesnė ir praras sukibimo savybes, tai labai svarbu stabdant ir manevruojant posūkiuose“, – tvirtina draudikas.
Į dilemą, kas geriau – dygliuotos žieminės padangos ar nedygliuotos, A. Gučius atsakė, jog pasirinkimo aktualumą lemia automobilio eksploatavimo aplinka.
„Dygliuotos žieminės padangos geriausiai tinka važiuojant ledo, plikledžio ir suplūkto sniego dangomis, tuomet dygliai užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga. Tačiau dygliuotos padangos visiškai nėra būtinos važiuojant nuvalytais, pabarstytais druska keliais arba esant šlapiai kelio dangai. Tokiais atvejais dygliai gali šiek tiek sumažinti padangos kontakto plotį su asfalto danga, todėl dygliuota padanga turės ilgesnį stabdymo kelią ir mažesnį sukibimą posūkiuose. Tokių padangų dygliai važiuojant asfaltu labai dėvėsis ir kels papildomą triukšmą. Tad, jei didžiąją laiko dalį automobilis eksploatuojamas mieste ar neblogai prižiūrimuose keliuose, rinkitės nedygliuotas žiemines padangas“, – pataria draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Dauguma A. Gučiaus kolegų vidinėje draudimo bendrovės apklausoje nurodė vasarines padangas į žiemines keičiantys vos atšalus orams, nemaža dalis pasirinko ir lapkričio pradžią.
Pasak „Melga” Vilniaus Pilaitės autoserviso vadovo Roberto Mažeikos, šiltesni orai lėmė, kad vairuotojai šiemet labai neskubėjo iš anksto keisti padangų, bet dabar jau sezonas įsibėgėjo.
Jo teigimu, ne tik protektoriaus gylis lemia, ar turimos padangos yra tinkamos dar vienam sezonui. „Svarbu įvertinti, ar padangos neturi pažeidimų, ar padangų protektorius nusidėvėjęs tolygiai, ar padangos nėra sueižėjusios. Kai kuriuos paviršinius padangos pažeidimus galima suremontuoti, tačiau jeigu padanga pažeista stipriai, pažeisti jos kordai, nebelieka konstrukcinio vientisumo, tokia padanga jau nebėra saugi ir padangas reikėtų keisti naujomis“, – pabrėžia autoserviso vadovas.
Netolygus padangų nusidėvėjimas gali atsirasti dėl netvarkingos automobilio važiuoklės, netaisyklingo ratų suvedimo ar dėl netinkamo slėgio padangose. Tokių padangų eksploatuoti nepatariama.
„Padangos guma sueižėja, jei padanga buvo naudota vasarą ir yra perkaitusi arba jei guma yra pasenusi. Sueižėjusi padanga greitu metu pradės deformuotis ir leisti orą. Automobilio gamintojo rekomenduojamą padangų slėgį turėtume pažiūrėti atsidarę automobilio dureles ant transporto priemonės statramsčio. Jei ten nėra, reikėtų žiūrėti atsidarius kuro dangtelį arba automobilio naudotojo vadovą“, – pabrėžia R. Mažeika.
Atsiradus ilgesniam stabdymo keliui ar sudėtingesniam automobilio valdymui, vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į padangas ir jų būklę.
