Šiuolaikiniai vaikai sunkiai išbūna vienoje vietoje, tačiau mokytojai rado būdą, kaip judrius moksleivius, užaugusius su išmaniuoju telefonu rankose ir daugybe žaislų, paversti tikrais moksliukais ar net sužadinti būsimojo išradėjo talentą. Noro mokytis paslaptis slypi eksperimentavime – plačiau apie tai pasakoja Jurgita Steponaitienė, „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja ir Daiva Bartninkienė, leidyklos „Šviesa“ leidybos vadovė. Eksperimentus vaikams pamatyti ir išbandyti gyvai bus galima ir ketvirtadienį, Vilniaus knygų mugėje.
Raktas – asmeninė patirtis
„Bet kokios naujos informacijos įsisavinimas tampa daug lengvesniu, įdomesniu ir efektyvesniu, jei mokaisi per savo asmeninę patirtį. Pats išbandęs, atradęs priežastis, rezultatus bei praktinį pritaikymą kasdieniniame gyvenime, naują informaciją priimsi ir prisiminsi daug lengviau“, – teigia mokytoja J. Steponaitienė.
Todėl jos pamokose gausu ne tik gamtinių eksperimentų, padedančių suprasti, kaip keičiasi vandens būsenos ar auga augalai, tačiau daug dėmesio mokytoja skiria ir praktiniam žinių pritaikymui. Pavyzdžiui, išmokę apskaičiuoti perimetrą, vaikai ieško būdų, kam ši informacija galėtų praversti – galbūt aptverti gėlių darželį ar apjuosti dėžutę kaspinu.
Vaikai mielai tampa tyrėjais
„Žaidimas ir eksperimentavimas šiandien yra svarbiausias vaiko ugdymo ir ugdymosi būdas. Tai ne tik lavina protinius gebėjimus, bet ir turtina vaiko pasaulį, padeda suvokti save ir kitus žmones, plečia emocinę patirtį, ugdo dėmesingumą, gerumą, atsakomybę, pagarbą kartu žaidžiančiajam. Eksperimentuodamas vaikas pažįsta artimąją aplinką, tyrinėja ir patiria atradimo džiaugsmą“, – teigia J. Steponaitienė.
Jai pritaria ir D. Bartninkienė, pastebinti, kad tyrinėjimo veikla ir turiningu laisvalaikiu vaikams aktyviai domisi ir tėvai. Pasak jos, trys stiklinės su spalvotu vandeniu vaikams būna įdomesnės už naują žaislą, todėl tėveliai graibsto lavinančių ir nesudėtingų eksperimentų idėjas.
„Vienas populiariausių leidinių mažesniems vaikams praėjusiais metais buvo serija „Eksperimentai kiekvienai dienai“ visiems metų laikams. Tyrinėjimo dvasia persikelia ir į vadovėlius bei naujausias pratybas, kurios vietoj įprasto užduočių sąsiuvinio tampa panašesnės į bandymus atliekančio tyrėjo užrašus. Tai pasiteisina – naujausi tarptautiniai TIMSS mokinių pasiekimų tyrimai atskleidė, kad Lietuvos ketvirtokai, kurių ugdymas nuo pat pirmos klasės jau buvo paremtas mokymusi tiriant, pasiekė puikių rezultatų“, – teigia D. Bartninkienė.
Emociniai eksperimentai
J.Steponaitienė atskleidžia, kad svarbūs yra ir emociniai eksperimentai, kuomet pasitelkdami rolių žaidimus ar vaidybą mėginame įsijausti į įvairias situacijas, stengiamės suvokti, kaip vienoje ar kitoje rolėje jaučiamės, koks elgesys mums priimtinas ir ko reikėtų vengti. Emocinių įspūdžių bei bendravimo įgūdžių suteikia ir fizinės veiklos reikalaujantys žaidimai ir išbandymai.
Pasak J. Steponaitienės, aktyviai veikdamas įvairiose situacijose vaikas kuria, išreiškia save, bendrauja su bendraamžiais, suaugusiaisiais, išklauso kitų, siūlo savas idėjas, išmoksta dirbti komandoje ir siekti bendro tikslo. Žaisdamas ar atlikdamas eksperimentą kartu su komandos draugais, vaikas pasijaučia svarbiu ir vertingu partneriu, suvokia savo indėlį. Mokytoja atskleidžia, kad būtent sužadintas noras atrasti, išbandyti ir paskatina vaikus geriau mokytis. Eksperimentavimas juos inspiruoja veikti, kaupti, plėtoti turimą patirtį, o įgytus įgūdžius ir patirtus įspūdžius transformuoti, analizuoti, apibendrinti.