Vaisto teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad į smurtą prieš vaikus Lietuvoje žiūrima atlaidžiau nei į smurtą prieš suaugusiuosius. Anot jos, taisytinų dalykų yra ne tik vaiko teisių apsaugos sistemoje – keisti reikia ir teisėsaugos darbą su tokios bylomis.
„Jeigu smurtavo prieš suaugusį žmogų ir jis teikia pareiškimą arba duoda parodymus, tai yra viena, jeigu vaikas sako, kad jį sumušė, tai geriausiu atveju jam skiria psichologinę ekspertizę, ar jis nemelavo. Suaugusio žmogaus neklausia, ar jis melavo, ar nemelavo, o vaikui reikia įrodyti, kad jis melavo ar nemelavo. Ir jeigu jūs pasižiūrėsite visą eilę baudžiamųjų bylų dėl kūno bausmių, dėl ko čia dabar visi ginčijasi iki neįmanomo: ar tai yra smurtas ar ne, tai ne vienoje teismo byloje iki Aukščiausiojo Teismo yra pasakyta, kada vaikui taikomos kūno bausmės: įmestas, sumuštas dilgėlėmis, diržais, klūpi per naktis bažnyčioje, tokiais atvejais yra pasakoma, kad tai nėra smurtas. Nes visais atvejai yra žiūrima, koks buvo vaiko blogas elgesys, kokios geros charakteristikos to žmogaus, kuris taip baudė vaiką“, – pirmadienio rytą po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams sakė kontrolierė.
Ji pasakojo, kad ir medikų paslaugos vaikams smurto atveju yra suteikiamos ne taip operatyviai.
„Jeigu ekspertizę reikia padaryti suaugusiam, jinai daroma čia ir dabar, vaikai laukia eilėse arba užtenka paskui medikų išvadų. Tai yra realybė mūsų valstybės“, – dėstė E.Žiobienė.
Kontrolierė aiškino, kad labai svarbu tokiose bylose vaiko atstovu skirti nesuinteresuotą asmenį ir apklausas atlikti kokybiškai.
„Manau, kad ir šiandieninėje Kėdainių situacijoje mes vėl galėsime ginčytis su prokuroru – buvo vaiko apklausa ar nebuvo. Vaiko teisių skyrius sako, kad buvo, teisėsauga sako nebuvo. Bet kad vaikas buvo kalbinamas, tai akivaizdu, ir buvo kalbinamas prie mamos, kuri buvo šiuo atveju, deja, suinteresuota baigtimi“, – teigė E.Žiobienė.
Anot jos, centralizavus vaiko teisių apsaugos skyrius specialistai turėtų didesnius įgaliojimus veikti.
„Jeigu kalbėtume apie centralizacijos modelį, tai pirmas dalykas turbūt būtų tai, kad ministerija būtų atsakinga už kiekvieną padalinį, mes neturėtume 60 skirtingų savivaldybių su skirtinga vaiko teisių apsauga. Kitas dalykas – neturėtume vietinių politikų kai kur kišimosi, kai kur vienokių ar kitokių sprendimų su politikų įtaka. Nebūtų situacijų, kada Vaiko teisių skyrius negali (nieko) pareikalauti iš kitų savivaldybės padalinių – švietimo, socialinių darbuotojų. Iš tikrųjų turbūt nebūtų tos dalies, kaip dabar šitoje situacijoje – baisu, graudu girdėti, kada Vaiko teisių skyrius sako, kad išsiuntė raštą, o Socialinis departamentas sako, kad negavo. Toje pačioje Kėdainių savivaldybėje. Tai yra neįtikėtini dalykai“, – vylėsi kontrolierė.
Praėjusią savaitę mirė sumuštas keturmetis, kuris itin sunkios būklės trečiadienio vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose. Netrukus vaikas mirė. Vykstant ikiteisminiui tyrimui, vaiko motina suimta septynioms paroms, patėviui skirtas trijų mėnesių suėmimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad įstatymų pataisos dėl vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo bus pateiktos per neeilinę Seimo sesiją vasario 14 dieną. Ją sušaukti numatoma dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, kurių nepavyko priimti rudens sesijoje.
„Tai valstybės atliekama funkcija po skyrių ar atstovą, priklausomai nuo savivaldybės kiekvienoje savivaldoje, kuris būtų nepriklausomas ir labai aiškiomis ribotu kiekiu funkcijų“, – taip ministras apibūdino vaiko teisių apsaugos sistemą, kurią ketina siūlyti.
Jis taip pat pripažino, kad nors prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ji iš tiesų niekada nebandė užtikrinti vaiko teisių apsaugą.
„Niekada ministerija nebandė pilnai nacionaliniu lygmeniu užtikrinti vaiko teisių. Kol kas įkurta prie ministerijos Įvaikinimo tarnyba, kuriai jau skirta teikti rekomendacijas ir atlikti priežiūrą. Sustiprinus šios tarnybos funkcijas, mes turbūt sutaupytume finansų, kaštų, užuot kūrę papildomą, ta tarnyba galėtų atlikti tiesioginį veikimą, o kontrolierės prašytume užtikrinti didesnę kontrolę“, – sakė L.Kukuraitis.
