Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad šių metų biudžete žvyrkelių asfaltavimui numatyti 20 mln. eurų bus panaudoti tikslingai, orientuojantis į atvejus, kai tvarkyti reikia iki asfaltuoto kelio vedančias trumpas atkarpas.
„Matyt, vienas iš pagrindinių regionų plėtros punktų turėtų būti žiūrėjimas į žvyrkelius. Bet ne taip, kad paimkime juos visus ir išasfaltuokime. (…) Yra nemažai gyvenviečių, kurias nuo normalaus kelio skiria kilometras, gal du ar net keli šimtai metrų. Pagrindinis akcentas būtų sutelktas į tai, kad gyventojas galėtų išvažiuoti ir asfaltą pasiekti ne žvyrkeliu“, – „Žinių radijui“ teigė E. Sabutis.
„Bet tikrai nesutelksime didžiausio dėmesio į žvyrkelius, kur eina 10-20 km miškai ir kur labai mažai naudojama ir tai daro tik miško pramonė. Tai čia nebus tas akcentas“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kaip vykdant šiuos darbus bus išvengta incidentų, kai asfaltuojami žvyrkeliai, besiribojantys ar vedantys į politikams priklausančius sklypus, ministras tikino – tai bus užkardyta savivaldybėms nustačius prioritetinius kelius.
„Išvengti tokių situacijų paprasta. Tai skaidrumas, aiškumas. Ir visų pirma derinimas su tais, kas labiausiai suinteresuoti. Suprantame, kad žvyrkeliai Vilniaus ar Kauno centre nėra žvyrkeliai. Jie yra nutolusiuose nuo didžiųjų miestų regionuose. Ir pagrindinis derinimas yra su savivaldybių asociacija, jie jau yra išsigryninę, ties kur reikėtų dirbti, nes programa yra“, – komentavo jis.
„Nemanau, kad į tai bus kreipiamas dėmesys“, – paklaustas, ar nebus taip, kad savivaldybės, kurių merai yra socialdemokratai, bus prioritetizuojamos, pabrėžė ministras.
E. Sabučio manymu, 20 mln. eurų, priklausomai nuo gyventojų poreikių, užtektų iki 30 km ilgio žvyrkelio asfaltavimui.
„Jei daryti su visomis komunikacijoms, apšvietimu, papildomais dviračių takais ir šaligatviais, tai gal net ne 15 km, tik 5 km užteks. Tai bus daroma atsižvelgiant į žmonių norus. Paprastai žmonės norėtų, kad būtų tik asfaltas. Į tai atsižvelgiant, galbūt bus 20 km, gal 25 km, o gal net 30 km“, – sakė jis.
„20 mln. eurų yra tik pradžia. Tik tas pirmas lašas jūroje“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Seimas gruodžio pabaigoje priėmė 2025 – 2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
