Ar žinote, kas yra jūsų kredito istorija? Jei žinote, esate finansiškai išprusęs labiau negu 95 proc. Lietuvos gyventojų. Turbūt svarbiausias kredito istorijos požymis – jos neįmanoma ištrinti. Nors kai kurie visai to ir netrokšta – sąžiningai ir disciplinuotai mokėję visus savo įsipareigojimus, nuėję į banką jie gali puikuotis aukštesniu kredito reitingu nei tie, kurie, kaip sako ekspertai, yra „it baltas lapas“. Taigi kas ta kredito istorija ir kaip ji gali jus kilstelėti aukštyn arba pakišti koją prašant paskolos Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuotame renginyje „Būsto mugė“ atskleidė kreditų biuro „Creditinfo“ komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis.
„Kredito istorija aktuali ypač tiems, kas planuoja pirkti būstą iš skolintų lėšų. Kiekvieną kartą, kai jūs perkate išsimokėtinai, kreditorius – bankas, arba lizingo, telekomunikacijų bendrovė – nieko apie jus nežino. Ar galite tikėtis, kad vien pažiūrėję į jus tos bendrovės atstovai sakys: „Gerai, pasiūlysime jums pačias geriausias sąlygas!“. Kredito istorija, paprasčiau tariant, – tai informacija apie jus, kurią vertina kreditoriai“, – kalbėjo A. Rozentalis.
Apie kredito istoriją girdėję vos 5 proc. Lietuvos gyventojų
Manote, kad jūsų kredito istorijos niekas niekuomet netikrino? Paprastas pavyzdys: turite mobilųjį telefoną? Turite internetą telefone? Turite abonementą telefono sąskaitai? Vadinasi, telekomunikacijų bendrovė, su kuria esate pasirašę sutartį, jau tikrino jūsų kredito istoriją.
„Žmogus tikrinamas praktiškai visais atvejais, kai pirma gauna paslaugą arba produktą, o tik paskui vyksta mokėjimas. Bendraudamas su klientais, kolegomis ir draugais girdžiu tokį pasigyrimą: „Mano pajamos didelės – kreditą man tikrai duos“. Visi jau žinome, kad bankas vertins gaunamas pajamas. Ir be to, kad jos šiandien yra didelės, jos turėtų būti tvarios – kitaip tariant, tikėtina, jog per ilgąjį laikotarpį jos augs ar bent jau išliks panašios. Tačiau net ir turint dideles pajamas būsto paskola jums gali būti nesuteikta“, – perspėjo A. Rozentalis.
Jo teigimu, kredito istorija – tai tarsi jūsų finansinės drausmės CV. Ir kuo geresnė kredito istorija – tuo daugiau galimybių turite, į ją baksnodami pirštu banke, gauti geresnes paskolos sąlygas. Tačiau tuo metu, kai JAV didžioji dalis žmonių tuo domisi iš anksto, Lietuvoje savo kredito istoriją žino vos 5 proc. žmonių.
Išmokėtas kreditas – geriau nei jokio kredito
Na, jei yra produktas, reikia išbandyti jį savo kailiu. Šio straipsnio autorės kredito reitingas buvo 0,46 proc., arba B klasės (kitaip tariant, aukštesnis nei vidutinis). Ką tai reiškia? Vadinasi, yra 0,46 proc. tikimybė, jog vėluosiu atsiskaityti su kreditoriais ilgiau nei 90 dienų. Kodėl šis reitingas vis tik ne A klasės, jei niekada nesu turėjusi skolų!? Matyt, todėl, kad niekada nesu turėjusi nei automobilio lizingo, nei vartojimo paskolos.
Bankas ar kita kredituojanti institucija vis tik labiau manimi pasitikėtų, jei jau būčiau išmokėjusi kokį nors kreditą. A. Rozentalis atskleidžia, jog kai kurie specialiai perka išsimokėtinai be pabrangimo kokį nors smulkų buities prietaisą, kurį be didelio diržų susiveržimo galėtų įsigyti iškart. Taip siekiama parodyti būsimam kreditoriui sugebėjimus tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus.
„Įsivaizduokite, jog kredito istorija – tai jūsų CV. Neabejoju, kad daugumos iš jūsų, sėdinčių čia salėje, kredito istorija yra gera. Todėl jūs galite pretenduoti į mažesnę banko maržą, lankstesnį paskolos mokėjimo grafiką ir taip toliau“, – geros kredito istorijos privalumus vardijo A. Rozentalis.
Savo kredito istoriją internete www.manocreditinfo.lt vieną kartą per metus galima pasitikrinti nemokamai. Jei norėsite tikrinti savo ataskaitą dažniau arba norėsite žinoti, kokios institucijos tikrino jus – reikės susimokėti. Jūs taip pat galite ką nors patikrinti. Šiuo metu itin aktuali paslauga – galimybė patikrinti kelionių organizatorių įsiskolinimus.
Paskoloms – ne daugiau nei 40 proc. pajamų
O iš ko susideda kredito istorija? Visų pirma ją sudaro finansiniai įsipareigojimai: tai įvairūs kreditai bankuose, kreditinės kortelės, automobilių lizingas, vartojimo, greitieji kreditai ir kiti.
„Kodėl dabar turimi kreditai yra svarbūs? Todėl, kad finansų įstaiga nori žinoti, kokią dalį savo atlyginimo jūs jau šiandien turite sumokėti įvairių kreditų ir kitų finansinių įsipareigojimų dengimui. Greičiausiai esate girdėję 40 proc. taisyklę? Ji sako, kad visiems kreditams padengti negalite skirti daugiau nei 40 proc. savo pajamų. Kitaip tariant, jei uždirbate 1000 eurų, 400 eurų yra maksimumas, ką galite skirti paskolai ar kelioms paskoloms“, – paaiškino Aleksas Rozentalis.
„Creditinfo“ atstovo teigimu, kredito istorijos antroji sudedamoji dalis – tai pradelsti mokėjimai už minėtus kreditus bei vėlavimai už kitas paslaugas, tokias kaip telekomunikacijų, elektros tiekimo ir pan.
„Vakaruose įprasta nuomotojui, kuris nuomoja būstą, imti ir patikrinti savo nuomininko kredito istoriją. Kai kuriais atvejais ir Lietuvos nekilnojamo turto vystytojai irgi tai daro“, – pabrėžė pranešėjas.
Studentams A. Rozentalis priminė jų studijų paskolas – apie 5 proc. studentų negauna studijų paskolos, nes turi prastą finansinės drausmės CV.
Ką duoda gera kredito istorija? Nemokamą „Nissan Qashqai“!
Lygiai taip pat telekomunikacijų bendrovės, kad ir kaip aktyviai reklamuotų savo naujus išmaniuosius telefonus, į kairę ir į dešinę jų nedalina. Šiuo atveju tikrai tikrinama kliento kredito istorija.
„Gera kredito istorija kuria pasitikėjimą. Ir kuo pasitikėjimo daugiau, tuo geresnes finansavimo sąlygas galima tam žmogui pasiūlyti“, – sakė A. Rozentalis ir pateikė paprastą pavyzdį.
Imkime būstą, kurio vertė – 90-100 tūkst. eurų. Du skirtingų šeimų žmonės turi maždaug vienodas pajamas ir abu pretenduoja į šį būstą. Jie abu kreipiasi į banką paskolos. Pirmasis turi nepriekaištingą kredito istoriją, antrojo istorijoje – vien raudoni įrašai. Bankas šio žmogaus nelaiko patikimu.
Kiek palūkanų gali sutaupyti pirmasis palyginus su antruoju, jei abu mokės paskolą 30 metų?
Šį klausimą A. Rozentalis uždavė pranešimo klausytojams ir jau antrasis spėjimo variantas buvo arti tiesos: apie 12-18 tūkstančių eurų… tai prilygsta naujutėlio „Nissan Qashqai“ kainai.
„Galbūt visai verta rūpintis kredito istorija? Automobilis jums išeitų nemokamai“, – kalbėjo „CreditInfo“ astovas.
Derėkitės, derėkitės ir dar kartą derėkitės
Derantis dėl paskolos jis patarė kredito istoriją naudoti kaip įrankį savo derybinei pozicijai sustiprinti ir pabrėžti kiekvieną sąžiningai ir laiku išmokėtą įsipareigojimą ar apmokėtą sąskaitą. Taip, kaip pabrėžiate kiekvieną savo privalumą lankydamiesi darbo pokalbiuose.
„Nors žiniasklaidos antraštės mirga nuo informacijos, kaip lietuviai nemoka elgtis su finansais, tačiau iš tiesų statistinio lietuvio kredito istorija yra vidutinė arba gera. Nors „gera“ , „bloga“ – tai daugiau metaforiški apibūdinimai. Kiekvienas bankas turi savo vertinimo kriterijus ir sprendžia savarankiškai, kokias sąlygas pasiūlyti klientui“, – sakė A. Rozentalis.
Informacija apie pradelstus mokėjimus kredito istorijoje išlieka 10 metų. Tačiau pranešėjas pabrėžia, kad kreditoriai paprastai vertina dviejų–trejų metų trukmės kredito istoriją.
A. Rozentalis pataria – jei šiandien negavote kredito, o dėl to kalta kredito istorija – bandykite susitvarkyti ir kreiptis dar kartą bandyti praėjus minėtam laikotarpiui. Taip pat derėtų nebijoti paklausti, kokios yra priežastys, jog negavote kredito arba kodėl siūlomos mažiau palankios sąlygos.
„Banke turėtumėte elgtis taip, it pirktumėte „Lexus“ automobilį. Nes iš tiesų tos palūkanos, kurias sumokėsite per tiek metų, prilygsta tokiam pirkiniui. Derėkitės, derėkitės ir dar kartą derėkitės. Rodykite kitam bankui, kokią maržą gavote pirmajame banke. Nebijokite ir kavos paprašyti. Juk atėjote įsigyti gyvenimo pirkinio“, – patarė pranešėjas.
Pagrindiniai mitai, susiję su kredito istorija: „Mano kredito istorija – mano reikalas“ ir „Kredito istoriją galima ištrinti“.
„Kredito istorija – iš tiesų asmeninis reikalas. Tol, kol žiūrite televizorių namuose. Tačiau vos įsigeisite paskolos ar lizingo, bendrovės ir net būsto nuomotojai gali paprašyti ją pateikti ir ją vertins. Antras pats dažniausias klausimas – „ar kredito istoriją galima ištrinti?“ Dažniausiai tokį klausimą pateikia tie, kas norėtų ją ištrinti. Atsakau – ne, negalima nei ištrinti, nei pagražinti. Nes tai – istorija“, – savo pranešimą užbaigė bendrovės atstovas.
Verslo paskolos https://paskolos-internetu.eu/paskolos-verslui/