Ministrų kabinetui paprašius įvertinti galimybes tobulinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, Vyriausybėje nėra už istorinę atmintį atsakingų specialistų. Todėl, akcentuoja jis, nėra aišku, kas būtų atsakingas už pastarojo įstatymo pakeitimus.
„Iki posėdžio bandėme sužinoti, kas Vyriausybės struktūrose vykdys valstybės istorinės atminties reikalus – mums nepavyko. Pasirodo, Vyriausybėje nėra nieko, kas užsiimtų valstybės istorine atmintimi (…) Kas konkrečiai organizuos, tobulins įstatymą – nepavyko sužinoti. Vyriausybės programoje yra svarbūs, įdomūs punktai. Tačiau kas juos vykdys – neaišku“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Kultūros viceministrė pokalbio metu pareiškė, kad nieko nežino apie tuos klausimus. Mano įsitikinimu, kultūros paveldo ir istorinės atminties reikalai yra tiesiogiai persipynę, tačiau gerbkime ministerijos nuomonę. Nežiūrint to, kad Vyriausybės programoje tie klausimai įrašyti kultūros srityje, jeigu kultūros viceministrė mano, kad tai ne Kultūros ministerijos reikalas – beliko kreiptis į Vyriausybės patarėjus“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad desovietizacijos įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2023 metų gegužės 1-osios. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
