Plaukų stilistė, trijų knygų autorė, savanorė, politikos mokslų magistrantė, o dabar ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Panevėžio skyriaus pirmininkė, kandidatė į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą Solveiga Dagė neslepia, dažnai sulaukianti replikų ar klausimų, kaip kirpėjų profesijos atstovė gali eiti į politiką?
Ar ji tikrai gebės spręsti miestiečiams svarbias aktualijas? Juk ji tik kirpėja, ką ji išmano apie politiką? Tačiau S. Dagė turi tvirtą nuomonę – į politiką eina ne profesija, o žmogus.
Be ribų
Panevėžietė S. Dagė ne iš tų žmonių, kurie gali ramiai sėdėti rankas sudėję. Ji atrado save savanorystėje, rašo knygas, studijuoja, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, puikiai išmano verslo vadybą, o įgimtą kūrybiškumą pritaiko kasdieniniame plaukų stilistės darbe. Tai moteris, kuri verčiau išdalins save visą ir padės visiems, kam reikia pagalbos, o ne pasimėgaus laisva minute ir poilsiu. Veikli, drąsi, visuomeniška, bet tuo pačiu ir jautri, išklausanti, suprantanti moteris nori spėti viską.
„Nėra ko laukti. Man gera būti užimtai, matyti rezultatą ir džiaugtis pačiu procesu. Kiekviename iššūkyje išmokstu vis kažko naujo ir tai mane žavi, įkvepia. Niekada nežinai, ar ši diena tavo gyvenime nėra paskutinė. Suvokimas, kad esame laikini, man neleidžia stovėti vietoje. Tai, reikia nuveikti dar labai daug“, – sako S. Dagė.
Įvairi veikla
O veiklos ir darbai kalba patys už save. S. Dagė yra asociacijos „Kultūros ornamentai“ vadovė, metus vadovavo Panevėžio onkologinių ligonių asociacijai, rašė projektus, yra įvairių kultūros renginių ir socialinių akcijų organizatorė, trijų knygų autorė. Ji – viena iš buvusio tarptautinio festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ organizatorių, taip pat projekto „Jaunųjų kūrėjų tribūna NEVĖŽIS“ bendraautorė, bendradarbiavo tarptautiniame meninio stiklo simpoziume „Glass Jazz“ bei J. Miltiniui atminti „Bonjour, Maestro!“ festivaliuose, išleido du poezijos rinkinius.
S. Dagė jau 30 metų dirba kirpykloje, rūpinasi žmonių plaukais ir kuria jų įvaizdį. O, siekdama atiduoti duoklę savo profesijai, grožio meistrė parašė ir pati savo jėgomis išleido publicistinę knygą „Apie tai kalbasi plaukai“. Tai informacinė-enciklopedinė ir vienintelė tokia knyga Baltijos šalyse, skirta tiek eiliniam skaitytojui, tiek specialistui. Ji išversta ir į anglų kalbą bei ruošiama leidybai.
Dėmesys kitam
Praėjusiais metais S. Dagė Panevėžio kolegijoje baigė bakalauro socialinio darbo studijas. „Daug metų jaučiau empatiją socialiniai sričiai: tiek vaikams, tiek neįgaliesiems, tiek senoliams. 19-os metų netekau tėčio, o 23-ejų ir mamos. Likau auginti savo paauglę seserį. Įgavau daug patirčių, kurių gyvenime reikėjo ir kas išlavino bei išugdė socialinius įgūdžius, laiko ir finansų planavimą“, – pasakojo moteris.
Prieš dvidešimt metų ji surengė vieną pirmųjų socialinių akcijų su tuometiniais A. Bandzos vaikų globos namų auklėtiniais. Kirpėja mokyklinio amžiaus mergaitėms vedė praktinius užsiėmimus, įvairias pamokėles, kuriose mokė ne tik grožio subtilybių, bet ir socialinių įgūdžių, lavino kūrybiškumą. Ne vieną akciją S. Dagė yra surengusi ir senelių bei neįgaliųjų globos namuose, vaikų dienos centre, taip jiems dovanodama grožio paslaugas, šypseną bei gerą emociją.
Prasidėjus karui Ukrainoje, jau kitą dieną S. Dagė įstojo į Raudonojo kryžiaus organizaciją ir, vilkėdama raudoną liemenę, prie „Kalnapilio“ arenos kartu su kitais savanoriais rinko žmonių suaukotus daiktus ukrainiečiams, vėliau savanoriavo karo pabėgėlių registracijos centre.
Padeda išgyventi
S. Dagė atvira ir sako, kad jos jautrumas aplinkai atėjo iš vaikystės. „Anksti netekus tėvų teko pačiai kabintis į gyvenimą nuo pirmo šaukšto, užtat, žinau, kokia yra to kaina. Todėl suprantu, kokie iššūkiai yra vaikų, gyvenančių be tėvų. Žinau, kaip reikia pasirūpinti savimi, kiek tai yra sudėtinga ar paprasta. Esu išgyvenusi, kaip svarbu, kai atsiranda pagalba iš šono, tačiau kartu ir vadovaujuosi principu, kad reikia duoti meškerę, o žuvį pasigauti pačiam“, – pasakoja moteris.
Paklausta, kodėl svarbu padėti kitiems ir, kaip ją pačią veikia kitų žmonių skaudūs išgyvenimai, S. Dagė kalbėjo. „Padėdama kitiems realizuoju save ir pati geriausia grąža, kai be tėvų užaugę vaikai, su kuriais bendraudavome, paskambina, palaiko ryšį, pasakoja kaip jiems pavyko atsistoti ant kojų ir susikurti savo gyvenimą. Gera matyti, kad mano darbas nenueina bergždžiai. Kai mes esame saugūs ir laimingi, tai netenkame galimybės pajusti skausmo, kančios, netekties ar nepritekliaus. Negalime pasverti, kas yra tikra laimė, kol nepatiriame, kas yra nelaimė. Jeigu išgyvenu kitų kančią ir skausmą su jais kartu, nes esu tai patyrusi, tai kartu su žmonėmis pasidalinu jų išgyvenimu ir jiems tampa lengviau. Dažnai kirpėjo kėdėje klientai atveria savo širdis ir tai tampa kartu ir psichologine pagalba jiems, juolab, kad to mokiausi“, – sako S. Dagė.
Išryškėjo klaidos
Nuo poezijos iki renginių organizavimo, nuo savanorystės iki darbo grožio srityje – tarsi šito būtų mažai – S. Dagė šiuo metu studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, Politikos ir diplomatijos mokslų fakultete Valstybinių institucijų administravimą.
S. Dagė neslepia, kad eiti į politiką, iš dalies ją paskatino pandemijos metu išryškėjusios Užimtumo įstatyme esančios spragos ir patirtis kovojant dėl savo bei kitų problemų.
„Su verslo liudijimu dirbu 30 metų. Vieni juos išsiperka visiems metams, kiti – tam tikromis dienomis. Jei tiksliai pamenu, pandemija buvo paskelbta sekmadienį. Tą dieną aš, kaip ir daugelis kitų, nebuvome išsipirkę verslo liudijimo, nes tiesiog savaitgaliais nedirbame. O Užimtumo įstatyme buvo parašyta, kad jeigu tą dieną, kada buvo paskelbta pandemija nėra galiojančio verslo liudijimo, subsidija nepriklausys. Kaip vėliau paaiškėjo, tokių kaip aš atsirado apie 10 tūkstančių žmonių“, – pasakojo S. Dagė.
Ištaisė spragas
Netrukus ji kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl išaiškinimo.
„Teko nueiti kančių kelius, – prisimena pašnekovė. – Man buvo paaiškinta, kad yra toks įstatymas ir nieko kitaip nebus, jeigu noriu, galiu valstybę duoti į teismą. Svarsčiau, kad tai tik viena iš galimybių, todėl kreipiausi į Vyriausybės administraciją, gavau politikų sąrašą, kurie dirba komitete ir glaudžiai yra susiję su Užimtumo įstatymu. Visiems parašiau laiškus apie esamą situaciją, išsiunčiau tą pagrindžiančius dokumentus. Po ilgų susirašinėjimų, galiausiai vienas Seimo narys sutiko, kad ši įstatymo dalis nėra logiška. Po mėnesio jie priėmė pataisą ir mes visi gavome 250 eurų subsidiją. Tai tikrai buvo gyvybiškai svarbu ne tik man, bet daugeliui Lietuvos piliečių“, – pasakojo politikė.
Kirpėjos darbas – privalumas
Ši patirtis iš dalies moterį ir įkvėpė eiti politiko keliu. Žinoma, prie to prisidėjo ir aplinka su kuria ji bendrauja.
„Žmonės nuolat skambina ir dalinasi įvairiais pasiūlymais, sprendimais, kelia problemas, klausia manęs ką daryti. Sakau, „aš kirpykloje dirbu“. Bet gal tu kažką gali padaryti? Ir iš tiesų, kai pamatai, kad gali išspręsti problemas, tai kodėl gi ne“, – pasitikinčiai kalba S. Dagė.
„Turiu unikalią galimybę – 30 metų bendrauti su įvairaus amžiaus, įvairių profesijų, įvairių socialinių grupių žmonėmis. Žinau ne tik jų asmenines, bet ir nacionaliniu mastu esamas problemas. Kai tiesiogiai su žmonėmis bendrauju daug metų, labai prasminga susirinkti informaciją. Visos aktualijos yra mano galvoje. Galiu ir noriu būti tuo tarpininku, kuris tinkamai ir veiksmingai atstovautų panevėžiečius savivaldoje“, – sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Panevėžio miesto skyriaus pirmininkė S. Dagė.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Demokratų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. JP2022-14 |
