Rytų Europos studijų centras (RESC) skelbia pirmąjį Demokratijos tvarumo indeksą: Lietuva įvertinta 53,5 balo iš 100 galimų.
Kaip pranešė RESC, indeksas sukonstruotas remiantis rugsėjo–spalio mėnesį centro užsakymu tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa apie demokratines Lietuvos gyventojų nuostatas ir atsparumą Rusijos ir Kinijos propagandai.
Centro teigimu, Demokratijos tvarumo indeksas įvertina Lietuvos gyventojų paramą liberalios demokratijos principams, pasirengimą ginti demokratiją nuo galimų suvaržymų ir faktinę demokratijos būklę šalyje bei pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Pasak pranešimo, pirmojo indekso vertę mažina nepasitikėjimas politinėmis institucijomis ir daugeliui gyventojų būdingas nepasitenkinimas tuo, kaip demokratija veikia praktiškai.
Pažymima, kad kaip būtiniausius demokratijos bruožus Lietuvos gyventojai vertina įsitikinimų ir žodžio laisvę, laisvus rinkimus bei lygias moterų ir vyrų teises: visų jų vidurkiai yra po 8,8 balo iš 10, o kaip būtinus bruožus juos pasirinko apie 57–60 proc. respondentų.
„Kalbant apie indeksus ir jų sudėtines dalis, įdomu pasirodė tai, kad dviejų ir daugiau partijų konkurencija rinkimuose, kaip visiškai būtinas demokratijos bruožas, yra nurodomas rečiau, nei kiti elementai – teisės viršenybė, laisvi rinkimai, žodžio laisvė“, – sako tyrimo autorius Mažvydas Jastramskis.
Kaip teigia M. Jastramskis, politinio pasitikėjimo didinimas valstybinėms institucijoms išlieka vienu didžiausių valstybės iššūkių. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų skeptiškai vertina skirtingų Lietuvos demokratinių institucijų veiklą ir jų atliepumą visuomenei.
„Bendrai politinis pasitikėjimas turi du paaiškinimus – kultūrinį ir valdžios veiksmingumo. Daugiau pasitikima institucijomis ten, kur žmonės labiau pasitiki vieni kitais arba mano, kad valdžia dirba gerai. Taigi, viena vertus, mūsų politinis pasitikėjimas būtų didesnis, jeigu kaip visuomenė vieni kitais daugiau pasitikėtume. Kita vertus, iš tyrimo gana akivaizdu, kad lietuviai prastai vertina institucijų veikimą, jų atliepumą visuomenei“, – pažymi M. Jastramskis.
Paramą demokratijai vertinama kaip nuolat vykstanti kova tarp skirtingų pasaulėžiūrų – demokratinių Vakarų ir autoritarinių Rytų. Demokratijos tvarumo barometras rodo, kad Lietuvos gyventojai mažiausiai atsparūs yra ekonominiams propagandos naratyvams, kuriais Rusijos ir Kinijos autoritariniai režimai akcentuoja bendradarbiavimo su jais naudą.
Pasak M. Jastramskio, tikėtina, kad mažesnis atsparumas ekonominiams naratyvams yra susijęs su dalies gyventojų manymu, jog kažkaip įmanoma subalansuoti saugumą ir ekonominius Lietuvos interesus.
Tyrimą planuojama pristatyti antradienį vyksiančios RESC 8-osios užsienio politikos konferencijos, skirtos „Diplomatijos šefui“ Stasiui Lozoraičiui atminti metu.
