Mokslininkai nustatė, kad nuo 1980-ųjų atmosferos sluoksnio storis susitraukė 400 metrų, o be žymesnio emisijų sumažinimo, iki 2080 metų šis sluoksnis suplonės dar maždaug kilometru.
Šie pokyčiai gali paveikti palydovų veikimą, GPS navigacijos sistemas ir radijo komunikacijas, rašo theguardian.com.
Šis atradimas yra pats naujausias, demonstruojantis didžiulį žmonių daromą poveikį planetai.
Balandžio mėnesį mokslininkai atskleidė, kad klimato krizė pastūmė Žemės ašį, kuomet milžiniškas ledynų tirpsmas sukėlė svorio persiskirstymą pasaulyje.
Stratosfera egzistuoja tarp maždaug 20–60 km virš Žemės paviršiaus. Žemiau yra troposfera, kurioje gyvena žmonės, o čia anglies dioksidas šildo ir plečia orą.
Tai pakelia apatinę stratosferos ribą. Be to, kai CO2 patenka į stratosferą, jis iš tikrųjų atvėsina orą ir lemia jos susitraukimą.
Anot Juan Añel iš Ispanijos Vigo universiteto, besitraukianti stratosfera yra akivaizdus ekstremalios klimato situacijos ir planetinio masto įtakos, kurią šiuo metu daro žmonija, signalas. „Tai šokiruoja,“ – sakė jis. „Tai įrodo, kad mes trikdome atmosferą net 60 kilometrų aukštyje“.
Mokslininkai jau žinojo, kad anglies dioksido emisijoms kylant plečiasi troposferos aukštis ir kėlė hipotezę, kad stratosfera dėl to traukėsi.
Tačiau naujasis tyrimas yra pirmasis, kuris tą pademonstruoja ir parodo, kad ji aplink pasaulį traukėsi bent nuo 1980-ųjų, kuomet buvo surinkti pirmieji palydoviniai duomenys.
Ozono sluoksnis, kuris absorbuoja saulės UV spindulius, yra stratosferoje ir mokslininkai manė, kad pastaraisiais dešimtmečiais stebėti ozono praradimai, gali būti kalti dėl jos traukimosi.
Mažiau ozono reiškia mažiau kaitros stratosferoje. Tačiau naujas tyrimas parodo, kad už stabilios stratosferos traukimosi stovi CO2 lygių kilimas, o ne ozono lygiai, kurie pradėjo atsigauti po 1989 metų Monrealio susitarimo, uždraudusio chlorfluorangliavandenilius (CFC).
Tyrime, paviešintame žurnale „Environmental Research Letters“, šios išvados paskelbtos panaudojus nedidelį palydovinių stebėjimų, atliktų nuo 1980-ųjų, rinkinį, kartu su keliais klimato modeliais, apimančiais sudėtingą atmosferoje vykstančią cheminę sąveiką.
Profesorius Paul Williams, iš Jungtinės Karalystės Redingo universiteto, kuris neprisidėjo prie šio naujojo tyrimo, sakė: „Šis tyrimas atrado pirmuosius stratosferos susitraukimo stebėjimų įrodymus ir demonstruoja, kad to priežastis yra mūsų šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos, o ne ozonas“.
„Kai kurie mokslininkai aukštutinę atmosferą jau ėmė vadinti „ignorosfera“, nes ji taip menkai ištyrinėta,“ – sakė jis. „Naujasis tyrimas sustiprins galimybę geriau stebėti šią tolimą, bet kritiškai svarbią atmosferos dalį“.
„Puiku, kad net po dešimtmečius trunkančių tyrimų mes vis dar atrandame naujus klimato kaitos aspektus,“ – sakė Williams, kurio paties tyrimas parodė, kad klimato krizė galėtų tris kartus padidinti smarkios turbulencijos atvejų, su kuriais susiduria keliaujantieji oru, skaičių. „Tai priverčia mane svarstyti, kokius dar pokyčius mūsų emisijos lemia atmosferoje ir kurių mes dar neatradome.“
Žmonijos veiklos dominavimas planetoje paskatino mokslininkus rekomenduoti paskelbti naują geologinę epochą: antropoceną.
Tarp siūlomų antropoceno žymenų yra radioaktyvieji elementai, pasklidę 1950-ųjų branduolinių ginklų bandymuose, ir naminiai vištienos kaulai, kuomet po Antrojo pasaulinio karo išaugo paukštienos gamyba. Kiti mokslininkai pasiūlė plačiai paplitusią plastiko taršą kaip plastikos amžiaus žymeklį.