Daugiau nei 1 milijardas jūros gyvūnų, palei Kanados Ramiojo vandenyno pakrantę, tikėtina, žuvo rekordinės karščio bangos metu, perspėja Britų Kolumbijos mokslininkai, atkreipdami dėmesį į ekosistemų, neprisitaikiusių prie ekstremalių temperatūrų, pažeidžiamumą.
Teigiama, kad karštis iš esmės išvirė moliuskus.
„Karščio kupolas“, kuris penkioms dienoms buvo apsistojęs virš vakarinės Kanados ir šiaurės vakarinės JAV, šiose palei pakrantes įsikūrusiose bendruomenėse temperatūras šokdino iki 40°C ir daugiau. Buvo pagerinta visa eilė ankstesnių ilgalaikių rekordų, o ištisomis dienomis nebuvo nei menkiausio atokvėpio.
Mirtinas karštis
Manoma, kad dėl intensyvaus ir nenumaldomo karščio Britų Kolumbijos provincijoje mirė mažiausiai 500 žmonių, o jis taip pat prisidėjo ir prie šimtų visoje provincijoje šiuo metu liepsnojančių gaisrų.
Tačiau ekspertai baiminasi, kad tai taip pat galėjo turėti pragaištingų padarinių jūrų gyvybei.
Christopher Harley, jūrų biologas iš Britų Kolumbijos universiteto, apskaičiavo, kad šio neįprasto karščio metu galėjo žūti daugiau nei milijardas jūros gyvūnų, informuoja theguardian.com.
Pasivaikščiojimas palei Vankuverio apylinkių paplūdimį išryškino karščio bangos sukelto niokojimo mastą, sakė jis.
„Paprastai krantas netraška tau juo einant. Tačiau čia visur guli tiek daug tuščių midijų geldelių, kad vaikščiodamas tu paprasčiausiai negali išvengti neužmynęs ant negyvų gyvūnų,“ – pasakojo jis.
Harley sukrėtė pūvančių midijų dvokas, kurių daugelis išvirė neįprastai šiltame vandenyje. Sraigės, jūrų žvaigždės ir moliuskai puvo sekliuose vandenyse.
Kol aplink Vankuverį oro temperatūra svyravo apie 30 laipsnių, Harley su studentu, naudodamiesi infraraudonųjų spindulių kamera palei uolėtą krantą fiksavo aukštesnes nei 50°C temperatūras..
Midijos yra ištvermingi kiautuotieji vėžiagyviai, toleruojantys iki 30-ies laipsnių siekiančias temperatūras. Ūsakojai yra dar tvirtesni, bent kelias valandas galintys išgyventi arti 40-ies siekiančias temperatūras.
„Tačiau temperatūroms pakilus virš jų, tai tampa nebepakeliamomis sąlygomis,“ – sakė jis.
Masinė vėžiagyvių žūtis laikinai paveiktų vandens kokybę, nes midijos ir moliuskai padeda filtruoti jūrą, palaiko ją pakankamai skaidrią, kad saulės šviesa pasiektų andrų paklotą, taip sukuriant gyvenamąsias buveines kitoms rūšims.
„Kvadratiniame midijų gyvenamame metre gali gyventi kelios dešimtys ar net šimtas rūšių,“ – sakė Harley.
Nors per dviejų metų laikotarpį midijos gali atsinaujinti, tačiau daugybė jūros žvaigždžių ir moliuskų gyvena dešimtmečius ir jų reprodukcija yra lėtesnė, taigi jų atsikūrimas, ko gero, truks gerokai ilgiau.
Harley taip pat sulaukė pranešimų iš savo kolegų, apie negyvas jūrų aktinijas, jūrinius ešerius ir austres.
Ekspertai perspėjo, kad provincija turi prisitaikyti prie realybės, kuomet, dėl klimato kaitos, staigios ir ilgalaikės karščio bangos, tikėtina, taps tik dažnesnės.
„Maniškė moksliukiško ekologo dalis nekantrauja išvysti, kas vyks artimiausiais metais,“ – sakė Harley. „Tačiau didžiąją likusio manęs dalį tai slegia. Daug rūšių nesugebės išlaikyti tempo su kaita. Ekosistemos keisis tokiais būdais, kuriuos yra labai sunku prognozuoti. Mes nežinome, kur yra tie lūžio taškai“.