Naujauso tyrimo duomenimis, Žemės atmosferoje augant anglies dioksido koncentracijai, kenčia ir ryžiai, kuriuose mažėja maistinė vertė.
Mokslininkai drauge su Tokijo universitetu stebėjo ryžių augimą eksperimentiniuose laukuose Japonijoje bei Kinijoje.
Vamzdžių sistema tiekė skirtingą CO₂ kiekį ryžių augalams. Vėjo sensoriai ir dujų detektoriai padėjo mokslininkams užtikrinti, kad kiekvienas iš augalų gautų tinkamą CO₂ kiekį.
Mokslininkai išanalizavo ryžių pavyzdžius iš eksperimentinių augalų, matavo geležies, cinko, baltymų ir vitaminų B1, B2, B5 ir B6 kiekį kiekviename iš jų.
Jų surinkti duomenys atskleidė atvirkštinį ryšį, egzistuojantį tarp CO₂ lygio ir maistinių savybių – kuo aukštesnis CO₂ lygis, tuo mažiau vitaminų ir mineralų.
Ryžiai yra ne tik pagrindinis kalorijų šaltinis, tačiau ir baltymai bei vitaminai, kuriuos vartoja daugybė žmonių besivystančiose šalyse ir skurdesnėse bendruomenėse išsivysčiusiose valstybėse.
Šiandien Japonijoje ryžių vartotojai iš jų gauna vos 20 proc. savo dieninės, su maistu pasisavinamos energijos kiekio, tačiau kitose Azijos regionuose ryžiai išlieka pagrindine mitybos raciono dalimi.
Bangladeše, Kambodžoje, Indonezijoje, Laose, Mianmare, Vietname ir Madagaskare apie 600 milijonų žmonių ryžius naudoja kaip 50 proc. visos jų dienos energijos ir baltymų šaltinį.
Anksčiau šiais metais NVAA mokslininkai paskelbė, kad balandžio mėnesį vidutinė CO₂ koncentracija viršijo 410 dalelių per milijoną, o tai yra naujas rekordas.
Kad būtų užtikrinta, jog besikeičiant klimatui ryžių valgytojai gautų pakankamą maistinių medžiagų kiekį, mokslininkai ir ūkininkai privalo išvystyti tokias ryžių rūšis, kurios pasižymėtų gerokai atsparesnėmis maistinėmis savybėmis.