2024-aisiais metais dažniausiai Lietuvos žiniasklaidoje paminėtos verslo bendrovės – prekybos tinklas „Iki“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys. Tuo metu matomiausios valstybės valdomos įmonės (VVĮ) – Lietuvos bankas ir „Sodra“.
Tyrimas atskleidė, kad daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė prekybos tinklas „Iki“, paminėtas 7654 kartus. Antroje vietoje atsidūrė ESO su 6 197 paminėjimų žiniasklaidoje, o trečioje – parduotuvių tinklas „Rimi“ (5 828 paminėjimai).
Į pirmąjį penketuką taip pat pateko „Ignitis grupė“ (5 547) ir prekybos tinklas „Maxima“ (5 544).
Lyderių dešimtuką uždaro bankai „SEB“ ir „Swedbank“ (atitinkamai 5 249 ir 4 990 paminėjimai), prekybos tinklas „LIDL“ (4 598), privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ (4 412) bei mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ (3 968).
„Mediaskopo“ stebėsenos skyriaus vadovės Vilūnės Kairienės teigimu, į lyderių sąrašo viršūnę patekusių įmonių dažnam minėjimui pernai įtakos turėjo kainų tema, kuri dominavo prekybos tinklų ir energetikos sektoriaus komunikacijoje.
„2024 m. maisto ir elektros kainos išliko aktualiausiomis temomis, apie kurias dažniausiai buvo kalbama viešojoje erdvėje“, – teigia V. Kairienė.
Matomiausios VVĮ – Lietuvos bankas, „Sodra“, VMI
„Mediaskopo“ duomenimis, tarp VVĮ daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė Lietuvos bankas, paminėtas 12 789 kartus, „Sodra“ – (11 138) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – (8 914).
Lyderių viršūnėje toliau rikiuojasi Užimtumo tarnyba (6 816 paminėjimų) ir „Via Lietuva“ (6 608).
Dešimtuką uždaro „Registrų centras“ (5 397 paminėjimai), „Lietuvos geležinkeliai“ (3 860), „Regitra“ (3 744), „Lietuvos oro uostai“ (3 378) ir Valstybinių miškų urėdija (3 0004).
V. Kairienė pažymi, kad vertinant VVĮ tenkantį žiniasklaidos dėmesį atsiskleidžia krizių įtaka, pavyzdžiui, investicijų fondo „Baltcap“ istorija padidino Lietuvos banko matomumą, o metų gale pasirodęs „Teltonika“ pranešimas – „Via Lietuvos“ ir kitų valstybės valdomų įmonių matomumą.
„Mediaskopo“ duomenys parodė, kad privačioms verslo bendrovėms tenka daugiau teigiamo žiniasklaidos dėmesio nei valstybės valdomoms įmonėms. Anot V. Kairienės, taip yra todėl, kad privačios bendrovės aktyviau publikuoja pačių parengtus pranešimus spaudai, o VVĮ yra dažniau kritikuojamos.
„Teigiamos komunikacijos „vairą“ vis dar valdo prekybos tinklai, kurių proaktyvumas siekia bene 60 proc. visos žiniasklaidoje pasirodančios informacijos“, – sako „Mediaskopo“ stebėsenos skyriaus vadovė.
Tyrimo metu buvo analizuojami 440 pagrindinių Lietuvos tradicinės žiniasklaidos šaltinių – interneto, spaudos straipsnių, radijo ir TV informacinių bei publicistinių reportažų.
