Dauguma Lietuvos gyventojų nepasigenda rusiškų televizijų programų, bet 14 proc. jas dar žiūri, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikta apklausa.
Paklausti, ar pasigenda rusiškų kanalų Lietuvoje, keturi iš penkių apklaustųjų tvirtino tokio trūkumo nejuntantys, ypač jų nepasigenda jaunimas iki 29 metų – taip teigė daugiau kaip 90 proc. to amžiaus apklaustųjų.
Tuo metu 14 proc. apklausos dalyvių prisipažino pastaruoju metu žiūrintys Rusijoje transliuojamus TV kanalus.
Anot pranešimo, dažnesniu atveju tai vyresni šalies gyventojai bei lenkų arba rusų tautybės asmenys.
Beveik pusė žiūrinčiųjų Rusijoje transliuojamus TV kanalus nurodė tai darantys naudodamiesi televizoriumi, 34 proc. – specializuotomis interneto svetainėmis, 27,7 proc. – socialiniais tinklais, 14,7 proc. – palydovu.
Tarp dažniausiai naudojamų priemonių, norint pasaulio naujienas sužinoti iš rusų kalba transliuojamų kanalų, daugiausiai – 64,3 proc. – respondentų įvardijo socialinį tinklą „YouTube“, 26,8 proc. – „Telegram“ kanalus, 19,9 proc. – televiziją „Nastojaščeje vremia“ („Current Time“), 10,5 proc. – „Dožd TV“.
Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių teigė išvis nežiūrintys žinių užsienietiškuose kanaluose. Tai darantieji dažniausiai naudojasi britų visuomeninio transliuotojo BBC (23,8 proc.) informacija, po to rikiuojasi „Euronews“ (18,8 proc.), CNN (17,7 proc.), „Deutsche Welle“ (6,1 proc.) ir kiti.
Šiuos kanalus dažniau renkasi jaunesni iki 39 metų respondentai.
Apklausą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu gegužės mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Kantar“. Tyrime dalyvavo 1123 Lietuvos gyventojai.
Didesniu mastu drausti rusiškų ir baltarusiškų televizijų kanalus, interneto svetaines Lietuvoje imta Rusijai užpuolus Ukrainą dėl karo kurstymo ir propagandos juose.
Balandį Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis uždrausta Lietuvoje retransliuoti Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas, kol jos kels grėsmę nacionaliniam saugumui.
