Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje.
Visgi, anot BNS kalbintų ekspertų, dažnai visuomenėje tvyrančios baimės būna nepagrįstos, o Lietuvos migracijos politika duoda teigiamą poveikį šalies darbo rinkai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 44 proc. apklaustųjų mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš dirbančiųjų Lietuvoje. Prieš septynerius metus panašioje apklausoje taip atsakė 37 proc. respondentų.
Skiriasi ir lietuvių požiūris į tai, kokį darbą imigrantai dirba – 69 proc. gyventojų jaustųsi patogiai naudodamiesi gydytojų imigrantų paslaugomis, mažiau – 48 proc. – žmonių pozityviai vertintų imigrantą kaip tiesioginį savo vadovą.
Apie pusė šalies gyventojų taip pat mano, kad imigrantai yra našta Lietuvos socialinių paslaugų sistemai, panašiai tiek sutinka, kad imigrantai didina nusikalstamumą Lietuvoje.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė sako, jog ne vienas tarptautinis tyrimas rodo, kad neigiamų nuostatų migrantų atžvilgiu augimas susijęs su augančiu atvykėlių iš užsienio skaičiumi.
„Kuo daugiau žmonių atvyksta į šalį, tuo dažniau jos gyventojai yra linkę laikyti atvykusius žmones tiek konkurentais darbo rinkoje, tiek apskritai įsijungia labiau neigiamos nuostatos“, – BNS teigė I. Laugalytė.
Su tuo sutinka ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas – kuo didesni migracijos srautai, tuo žmonės yra labiau susirūpinę dėl migracijos poveikio vietos darbo rinkai.
„Manau, kad ir tas faktas, kad Lietuvoje išaugo migrantų srautas pastebimai, ir tas faktas, kad šiuo metu visa Europa kenčia nuo nelegalios migracijos, prisideda prie to, kad žmonės kiek labiau neigiamai pradėjo vertinti migrantus ir jų integraciją darbo rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.
Neigiamas nuotaikas lemia ir migracijos mastas, ir viešoji erdvė
Visgi lietuviai daug palankiau žiūri į paslaugas teikiančius imigrantus, nei į užimančius aukštas pareigas.
„Mes žymiai labiau laukiame žmonių, jeigu jie mus aptarnauja, mums padeda arba dirba nekvalifikuotą darbą, o ne vadovauja. (…) Tokie niuansuoti apklausos rezultatai atskleidžia labai giliai įsišaknijusias, nepabijosiu pasakyti, rasistines ir ksenofobines nuostatas“, – teigė I. Laugalytė.
Jos nuomone, tokie jausmai gyventojams kyla iš nenoro matyti atvykstančius žmones kaip lygiaverčius ir lygiateisius visuomenės narius, kurie gali užimti aukštesnes socialines ir galios pozicijas.
Savo ruožtu A. Izgorodinas teigia, kad lietuviai nepagrįstai nepalankiai žiūri į vadovaujančias pareigas užimančius užsieniečius.
„Vadovai iš užsienio yra sveikas reiškinys Lietuvos darbo rinkoje, nes jie su savimi atsineša vadovavimo patirtį ir tam tikras kompetencijas, iš jų galima pasimokyti“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot I. Laugalytės, didėjantį nepasitenkinimą imigrantais lemia ir viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie atvykėlius.
„Įvairūs politikai kursto nepagrįstas baimes, tuo remia savo rinkimines programas ir vėliau tai labai aiškiai atsispindi ir visuomenės nuotaikose. (…) Didelę įtaką turi ir žiniasklaida, ir apskritai viešoji erdvė, koks paveikslas viešojoje erdvėje yra piešiamas“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
I. Laugalytės teigimu, tai, kad daugėja manančių, jog imigrantai didina nusikalstamumą Lietuvoje, galima sieti ir su geopolitiniais procesais.
„Visuomenės nuomonė stipriai keitėsi, kai turėjome išaugusį atvykstančių žmonių skaičių per Lietuvos-Baltarusijos sieną ir tą nuomonę labai stipriai formavo viešai prieinama informacija, politikų retorika, kuri siejo atvykstančius žmones su grėsme nacionaliniam saugumui, tautos identitetui“, – kalbėjo ji.
„Iškilus karo grėsmei ar jaučiant kitas grėsmes, žmonės istoriškai yra linkę dar labiau užsidaryti, atsiriboti, koncentruotis į homogeniškesnes grupes, matyti kitokius žmones kaip priešiškus sau, skirstytis į stovyklas „mes“ ir „jie“, tai irgi atsispindi visuomenės nuostatose“, – aiškino I. Laugalytė.
Našta netaps, darbuotojų poreikis augs
Anot I. Laugalytės, apklausoje matomi įsitikinimai, kad imigrantai tampa našta šalies socialinei sistemai, nėra pagrįsti.
Ji remiasi Europos migracijos tinklo Vilniaus biuro duomenimis, kad 2023 metais absoliučiai didžioji dalis darbo tikslais atvykusių užsieniečių Lietuvoje dirbo tose profesijose, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojais, betonuotojais, suvirintojais.
„Yra daugybė tarptautinių tyrimų, kurie rodo, kad augant atvykusių žmonių skaičiui į įvairiais šalis, atvykę žmonės kuria žymiai didesnę pridėtinę vertę, nei yra linkę išnaudoti socialinių paslaugų sistemą“, – kalbėjo I. Laugalytė.
„Pasižiūrėjus į realius faktus ir tyrimus, tos baimės yra absoliučiai nepagrįstos“, – pridūrė ji.
A. Izgorodinas teigė, kad nors teoriškai imigrantai gali tapti našta šalies socialinei sistemai, tai nėra realu, jei Lietuvos migracijos politika išliks panaši.
„Didelių pokyčių neturėtų būti, jei ji liks pakankamai griežta ir ribota. (…) Manau, kad Lietuva ir tarp migrantų turi reputaciją, kad čia galima užsidirbti, bet reikia dirbti, o pašalpų gavimas nėra optimaliausias variantas“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas teigė, kad nors mažėja lietuvių, galvojančių, kad migrantai turi teigiamą įtaką šalies ekonomikai, tai skiriasi nuo realybės.
Anot jo, į Lietuvą atvykstančių migrantų srautai gana griežtai kontroliuojami, jie dirba sektoriuose, kurie kenčia nuo darbuotojų trūkumo, pavyzdžiui, logistikoje, statybose.
„Užsienio darbuotojų įleidimas į tokius sektorius pagyvina situaciją sektoriuose ir padeda jiems toliau augti“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, artimiausiais metais darbuotojų iš užsienio poreikis tik augs.
„Mes prognozuojame, kad Lietuvos ekonomika pereina iš subtilaus ir nedidelio augimo į spartesnio augimo stadiją, ji paspartės, tad ir darbuotojų poreikis turėtų padidėti. Ypač augs tie sektoriai, kurie priklausomi nuo iš užsienio atvykstančios darbo jėgos, pavyzdžiui, statybos“, – sakė A. Izgorodinas.
Ksenofobijos Lietuvoje tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Spinter tyrimai“. Reprezentatyvioje apklausoje liepos 19–29 dienomis buvo apklausti 1007 Lietuvos gyventojai, tyrimo paklaida siekia 3,1 procento.
