Naujų ŽIV atvejų skaičius Lietuvoje viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį ir pernai buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pasak specialistų, 40 proc. visų naujų atvejų sudarė atvykėliai iš Rytų Europos šalių. Ekspertai taip pat įžvelgia naują tendenciją – auga užsikrėtimų skaičius per lytinius santykius.
Šiame žemo slenksčio paslaugų kabinete Vilniuje per mėnesį apsilanko per 100 žmonių. Testais nemokamai ir anonimiškai galima išsitirti, ar asmuo turi ŽIV, hepatitų ar sifilį. Lietuvoje iki 2024-ųjų iš viso fiksuota 4100 ŽIV atvejų, vien pernai infekcija nustatyta daugiau nei 260 žmonių.
„Per 2023-uosius metus naujų atvejų skaičius buvo didžiausias per pastaruosius 10 metų Lietuvoje“, – konstatavo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja dr. Raimonda Matulionytė.
Naujų atvejų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų Lietuvoje viršija ES vidurkį. Per pastaruosius dvejus metus užregistruotų ŽIV atvejų Lietuvoje skaičių specialistai sieja su asmenimis, atvykusiais iš Rytų Europos šalių. Anot ekspertų, pernai apie 40 proc. visų naujų atvejų sudarė atvykėliai.
„25 proc. buvo atvykę iš Ukrainos, 16 berods proc. iš kitų užsienio šalių, na, ir Lietuvoje, visgi šie gyventojai įsimaišo į mūsų, mes jau dabar jų nebegalime taip skirti, kad čia atvykę, čia neatvykę, jie vis tiek dabar įsiskaičiuoja mūsų bendram skaičiui, yra tarp mūsų“, – sakė R. Matulionytė.
„Nors atrodytų, kad atvejų skaičius tikrai nėra didelis, tačiau kaip ir visoje Europoje, taip ir Lietuvoje, ŽIV diagnozuojama per vėlai, kai liga jau yra pažengusi. Liga, kuri neturi kažkokių būdingų simptomų ir asmenys nežinodami, kad yra užsikrėtę, nesikreipia profilaktiniam išsityrimui“, – teigia Visuomenės sveikatos centro vyr. specialistas Kęstutis Rudaitis.
Pasak K. Rudaičio, per kelerius metus nežymiai padidėjo ir AIDS atvejų skaičius – ši ligos stadija diagnozuojama kas penktam užsikrėtusiajam. Pernai metais Lietuvoje užregistruoti 37 AIDS atvejai ir pagal sergamumą AIDS 2023-iaisiais Lietuva ES buvo trečia.
„Anksčiau mes kalbėdavome, kad daugiausia atvejų yra užsikrečiama per švirkščiamų narkotikų vartojimą, tačiau pastarųjų metų duomenys ir epidemiologinės tendencijos rodo, kad atvejų daugėja, užsikrėtimo daugėja per lytinius santykius“, – pažymėjo K. Rudaitis.
Specialistai sako, laiku diagnozavus, ŽIV yra visiškai kontroliuojamas, todėl svarbus žmonių sąmoningumas. Bent kartą gyvenime pasidaryti testą rekomenduojama visiems, o turintiems didesnę riziką – asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, turėjus bent vienus nesaugius lytinius santykius ar dažnai keičiant partnerius – bent kartą per metus.
„Ankstyva diagnostika nei gyvenimo kokybės, nei išgyvenamumo nepablogina. blogiausia yra tada, kada nustatoma vėlai. Tai jeigu žmogus nežino, arba tam tikrais atvejais ignoruoja (…), tai paskui atvyksta tikrai vėlyvoje stadijoje, kada išsekęs ląstelinis imunitetas, neretai patenka į reanimacijos skyrius ir prognozė jau yra žymiai blogesnė“, – teigia R. Matulionytė.
Anot specialistų, ŽIV atvejų skaičius Lietuvoje išaugo ir dėl to, nes atvykusieji iš trečiųjų šalių čia tęsia pradėtą gydymą.
