Birželio pradžioje iš Darbo partijos pirmininko pareigų atsistatydinęs Andrius Mazuronis apsisprendė pasitraukti ir iš paskutiniuose rinkimuose nesėkmingai pasirodžiusios politinės organizacijos.
„Yra situacija tokia, kokia yra. Formaliai dar nesu parašęs prašymo, bet viduje sprendimą turiu“, – Eltai teigė A. Mazuronis, patikindamas, kad oficialiai iš „darbiečių“ gretų pasitrauks jau artimiausiu metu.
„Sprendimas nepasikeis“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, šiuo metu politinė organizacija byra, tad nebeliko ir pagrindo joje tęsti veiklą.
„Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiuo metu partijoje, nebėra prasmės būti. Neliko nei motyvacijos, nei noro kažką daryti po tos lavinos, kurią teko išgirsti“, – sakė politikas, veikiausiai galvoje turėdamas paskutinį Darbo partijos tarybos posėdį, kuriame buvo nuspręsta artėjančiuose rinkimuose nesijungti nė su viena kita politine jėga.
Pastaruoju metu Darbo partija susiduria ne tik su teisėsaugos, bet ir politinėmis problemomis. Po nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų, iš partijos pirmininko posto pasitraukė A. Mazuronis. Laikinai partijai ėmė vadovauti Valentinas Bukauskas. Taip pat praėjusią savaitę, pasitraukus Valdemarui Valkiūnui, subyrėjo ir Darbo partijos frakcija Seime.
Sprendimą trauktis iš Darbo partijos prieš kelis mėnesius priėmė ir Seimo nariai Vigilijus Jukna, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, po EP rinkimų – Viktoras Fiodorovas.
ELTA primena, kad Darbo partija taip pat figūruoja ikiteisminiame tyrime dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Dar balandį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pranešė, kad Darbo partijos būstinėje atliktos kratos. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.
Po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose.
