Skelbiama, jog Bermudų trikampyje iš tiesų jokios paslapties niekada ir nebuvo.
Šį liūdnai pagarsėjusį trikampį sudaro teritorija tarp Floridos, Puerto Riko ir Bermudų. Daugybę metų sklido gandai, kad šiame trikampyje lėktuvai ir laivai prapuola gerokai dažniau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, o jų dingimo aplinkybės būdavo apaugusios mįslėmis.
Žinoma, neneigiama, kad yra iki šiol nepaaiškinamų laivų ar lėktuvų incidentų, tačiau tokių dingimo atvejų aptinkama visame pasaulyje.
Įdomu tai, kad nei viena mokslinė organizacija Žemėje, tarp jų ir Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NVAA), niekada nepripažino Bermudų trikampio egzistavimo.
Statistiškai lėktuvai bei laivai šioje teritorijoje nedingsta nei dažniau, nei rečiau negu kitose atviro vandenyno vietose.
Pastarąjį kartą Bermudų trikampis į pasaulines naujienas sugrįžo po dokumentinio filmo „Bermudų trikampio mįslė“ (ang. The Bermuda Triangle Enigma) pasirodymo.
Jame, konsultuojantis su mokslininkais, bandoma išsiaiškinti, kodėl daiktai šiame regione skęsta ne dėl mechaninių gedimų ar pilotų klaidos, bet dėl kitų priežasčių.
Okeanografas Simon Boxall iš Sautamptono universiteto teigia, kad konverguojančios audros, šiame jau audrų talžomame regione, gali paskatinti didžiules slapukiškas bangas.
„Šios bangos, gali pasiekti daugiau nei 30 metrų aukštį ir kuo lengviausiai paskandinti laivus. Tą patvirtino ir eksperimentai naudoję „USS Cyclops“ laivo, šiame regione pradingusio 1918 metais, replikas.
Šios staiga susiformuojančios bangos iš tiesų yra tikros, nors ilgą laiką buvo laikomos eilinėmis pasakomis. NVAA teigia, kad jos mokslininkų oficialiai buvo pripažintos tik per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Jų pasirodymas ir judėjimas yra neprognozuojamas, o jų formavimosi mechanizmai yra iki šiol neaiškūs, nes jas stebėti yra ypač sudėtinga.
Yra dvi galimybės.
Pirmoji teigia, kad individualių bangų viršūnės atsitiktinai sutampa ir sustiprina viena kitą, sukurdamos fenomeną, vadinamą konstrukcine interferencija. Alternatyvi galimybė yra, kad audrų generuojamos bangos gali būti sutelkiamos povandeninių srovių, tokių kaip Golfo srovė.
Abejonių nekelia – galingos audros neabejotinai gali nuskandinti laivą. Taip pat pabrėžiama, kad „USS Cyclops“ dizainas lėmė tai, kad jie galėjo lengvai apsiversti, kaip ir kiti to periodo laivai.
Tai neabejotinas žingsnis tolyn nuo įprastinių teorijų, kurios varijavo nuo menkai tikėtinų ir gąsdinančių iki fantastinių ir absurdiškų.
Didžiausią intrigą kėlė idėja, apie egzistuojančius didžiulius metano burbulus, kurie pakildavo iš jūros dugne esančių hidratuotų rezervuarų, iš kur pasiekę vandenyno paviršių jie apversdavo laivus.
Problema tame, kad nei vienas geologinis tyrimas nenustatė tokių metano rezervuarų egzistavimo trikampio ribose.
Nors paslaptingosios bangų formacijos galėtų būti kaltinamos dėl tam tikrų dingimo atvejų, visgi, svarbu pabrėžti, kad pats Bermudų trikampis nėra tikras. Sunku įminti mįslę, kuri techniškai net neegzistuoja.