Nors iki Vėlinių dar kelios savaitės, kapinėse šimtais tonų išaugo išvežamų atliekų kiekiai. Tinkamai išrūšiuotas atliekas tvarkytojai perrūšiuoja, tačiau vien jų pastangų neužtenka. Kad atliekų kapinėse apskritai sumažėtų, svarbiausia – saikas: į kapines užtenka atsinešti gyvą gėlę ir vieną žvakę.
Rūšiuoja, bet nepakankamai
Nors vis daugiau žmonių, spalį ir lapkritį lankančių artimųjų kapus, rūšiuoja atsakingai – pakuotes meta į joms skirtus rūšiavimo konteinerius, žaliąsias atliekas – į didmaišius, specialius konteinerius ar įrengtas atitvertas aikšteles, pastarosiose vis dar atsiduria ne tik sugrėbti lapai, nudžiūvusios ar nuvytusios gėlės, šakelės ar spygliai, bet ir dirbtinės gėlės, žvakių įdėklai ar plastiko maišeliai. Šios atliekos užteršia žaliųjų atliekų konteinerį, todėl jas paversti kompostu tampa kur kas sudėtingiau arba apskritai neįmanoma.
„Išrūšiuotų atliekų kiekiai didėja, tačiau dar yra, kur pasitempti, taip pat būtina prisiminti pagrindines rūšiavimo taisykles. Bene svarbiausia – žaliosios atliekos metamos tik į specialiai joms skirtus konteinerius ar atitvertas aikšteles. Ne sudėtos į plastikinius maišus, bet palaidos, tik tuomet jas galima panaudoti kompostui gaminti“, – atkreipė dėmesį Diana Lubė, „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė.
Dirbtines gėles keisti gyvomis
Atliekų kiekį kapinėse padėtų sumažinti ir sprendimas dirbtinių gėlių kompozicijas keisti natūralesnėmis bei tvaresnėmis puošmenomis. Dirbtinės gėlės, praradusios vaizdą, vos po kelių mėnesių paprastai atsiduria konteineriuose. Kadangi jos pagamintos iš kompozitinių medžiagų: tekstilės, plastiko, metalo, tokios dirbtinių gėlių puokštės, taip pat gėlių kempinės gali būti metamos tik į mišrių atliekų konteinerius, jos yra nerūšiuojamos ir negali būti perdirbamos.
Pašnekovė primena, jog labai svarbu, kad mišrių atliekų konteineryje neatsidurtų atliekos, kurias galima perdirbti, nes tuomet jas tektų papildomai išrūšiuoti bazėje arba čia pat, vietoje. Jei to padaryti neįmanoma, telieka vienintelis kelias – jas vežti į sąvartyną arba kogeneracines jėgaines deginti.
Atliekų kiekiai – įspūdingi
Kaip pastebi D. Lubė, atliekų tvarkytojų kalendoriuose spalis, lapkritis ir balandis bei gegužės pradžia – pats darbymetis. Būtent šiais mėnesiais žmonės aktyviai lankosi kapinėse, jas tvarko, o, sutvarkę, apsodinę gėlėmis ar sugrėbę lapus, atliekas neša į konteinerius. Skaičuojama, jog spalį ir lapkritį išvežama daugiau atliekų nei gegužės-rugsėjo mėnesiais kartu sudėjus.
Daugiausia kapinėse susidaro mišrių atliekų, antroje vietoje – žaliosios atliekos, galiausiai – pakuočių atliekos. „Pirmiausia rūšiuoti reikėtų pradėti nuo žaliųjų atliekų – šis žingsnis būtų vienas iš svarbiausių. Dar aktyviau nei dabar rūšiuojamos pakuotės – mūsų siekiamybė“, – kalbėjo D. Lubė.
Ekspertė primena pagrindines taisykles, kaip, sutvarkius kapus, tinkamai pasirūpinti atliekomis
Kapinėse svarbu atskirti keturių rūšių atliekas: žaliąsias, stiklą, plastiką ir tas, kurios turi keliauti į mišrių atliekų konteinerį.
- Stiklinės žvakidės, nesvarbu, su vašku ar ne, metamos į stiklui skirtą rūšiavimo konteinerį.
- Žaliąsias atliekas: lapus, žolę, smulkias ar stambesnes šakeles, medienos atliekas, nuvytusias gėles svarbu mesti į specialius didmaišius ar aptvertas aikš Dirbtinės gėlės turėtų atsidurti mišrių, bet ne žaliųjų atliekų konteineriuose.
- Švarūs plastikiniai žvakių įdėklai, plastikiniai vazonėliai, plastiko maišeliai keliauja į plastiko atliekų konteinerį.
- Plastikiniai žvakių įdėklai, užteršti išsilydžiusio vaško likučiais, turėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose, nes tokie netinka perdirbti.
- Dėžės, pakavimo maišeliai, popierius, kartonas rūšiuojami popieriui skirtuose konteineriuose.
- Metalinį vainiko karkasą, metalinius žvakidžių dangtelius reikia mesti į stiklo ir metalo rūšiavimo konteinerį. Gėlių kempines – į mišrių atliekų konteinerį.
