Pasibaigus pirmajam Seimo rikimų turui, aišku, kad daliai parlamentarų su šiomis pareigomis teks atsisveikinti. Kai kurie dar vienai kadencijai neperrinkti politikai sako kol kas neturintys konkretaus plano, ką veiks ir ar tęs politinę veiklą. Kiti žada sugrįžti prie savo ankstesnės profesinės veiklos.
„Artimiausi planai yra užbaigti šią Seimo kadenciją, o tada išeiti vaiko priežiūros atostogų. Toliau dėliosiu kitus veiksmus. Visokių minčių yra“, – Eltai teigė 5 proc. kartelės rinkimuose neperžengusios Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.
„Tikrai buvo prasmingas laikotarpis, prasminga veikla šie ketveri metai Seime. Tačiau stengiuosi, kad emocijos viršaus nepaimtų“, – tikino jis.
Savo ruožtu 24-ius metus Seime dirbęs konservatorius Antanas Matulas ketina atnaujinti savo gydytojo ginekologo licenciją.
„Bandysiu padirbėti kaip gydytojas pagal savo profesiją. Bandau atsinaujinti gydytojo licenciją. Tačiau ketinu aktyviai dalyvauti ir politinėje Pasvalio rajono veikloje – telksiu žmones“, – pasakojo A. Matulas.
„Truputį gaila, padariau nemažai darbų, tačiau planų yra. Tikrai ne vienintelė vieta yra parlamentas, kuriame galima turiningai gyventi ir būti naudingam visuomenei“, – pridūrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše buvęs, bet vienmandatėje apygardoje savo noru nekandidatavęs politikas.
Panašiai mano ir į Seimą nebegrįšianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Tikrai namuose nesėdėsiu. Jeigu negaliu kaip Seimo narys padėti – galiu kaip žmogus, kaip teisininkas, kadangi bendrauju su dauguma nevyriausybinių organizacijų, tikrai turiu ką patarti. Tiesiog savo dėmesį skirsiu tiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – teigė „valstietė“.
„Kol kas aiškų planą turiu tik mėnesiui – aktyviai dalyvauti Seimo ir komiteto posėdžiuose. Darbas buvo malonus – nesėdėjau, mano veikla nebuvo tik spaudyti mygtukus. Todėl kaip buvau, taip ir liksiu LVŽS narė. Partijos veikloje dalyvausiu tiek, kiek reikės ir kiek norėsiu“, – tvirtino ji.
Savo ruožtu itin didelio dėmesio „čekiukų“ istorijoje susilaukęs ir kitą kadenciją Seime nebedirbsiantis konservatorius Justas Džiugelis nuogąstauja, kad naujos sudėties parlamente nebus negalią turinčių piliečių atstovo.
„Rinkimai dar nesibaigė, bet, akivaizdu, kad Seime nebūsiu. Be abejo, kandidatavau, nes norėjau būti perrinktas, bet pasaulis ir valstybė ne apie mane sukasi, o apie žmones. Miegu ramus, nes visus pažadus, kuriuos buvau davęs, pavyko įgyvendinti, tačiau labiausiai gaila, kad ateities Seimas neturės žmonių su negalia atstovo“, – sakė J. Džiugelis.
„Kol kas ketinu pabaigti kadenciją, o po to žiūrėsiu, kokie bus planai. Turiu ir planą B, ir planą C. Nenorėčiau atitolti toli nuo politikos. Joje matau didžiulę prasmę. Pastarųjų metų patirtis ir darbas buvo vienas prasmingiausių gyvenime“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad nebekandidatuoti į Seimą nusprendusiems arba dar vienai kadencijai neišrinktų parlamentarų išeitinėms išmokoms planuojama skirti daugiau kaip 1,5 mln. eurų.
Eiliniams Seimo nariams „į rankas“, Eltos skaičiavimu, priklausys nuo 4,3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų siekiančios išeitinės išmokos, o svarbesnes pareigas užėmę parlamentarai gaus dar didesnes išmokas.
Išeitinių išmokų tvarka kadenciją baigusiems parlamentarams yra numatyta Seimo statute. Neperrinktam parlamentarui priklauso tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų siekianti išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo parlamento nariu. Visgi ši išmoka negali būti mažesnė nei dviejų ir didesnė nei šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydis.
