Kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl savo įstatymų galėtų ginti Lietuvą ją užpuolus, šios šalies premjeras Donaldas Tuskas sako, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas.
„Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte sakė D. Tuskas.
Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.
„Važiuodamas į Vilnių žiūrėjau, kas įrašyta mūsų gynybos planuose, jeigu būtų užpulta Lietuva ar Lenkija ir mūsų bendradarbiavimas šiame kontekste. Spaudos konferencija nėra ta vieta, kur galima nagrinėti operatyvinius planus, NATO planus arba atskirų šalių gynybinius planus“, – kalbėjo jis.
Taip jis kalbėjo I. Šimonytei praėjusią savaitę TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ pareiškus, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis premjerės teiginius patvirtino. Tiek jis, tiek I. Šimonytė neatmetė galimybės numatyti dvišalius politinius susitarimus dėl gynybos – tai neprieštarautų NATO sutarčiai bei kariniams planams. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šiose formuluotėse „ne viskas tikslu“.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos karinės pratybos yra skirtos tam, kad šalys veiktų drauge.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
