Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kitų metų biudžete numatyta daugiau galimybių skolintis gynybai, todėl krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Naujosios Vyriausybės padidintas skolinimosi limitas gynybos ir saugumo reikmėms, vertinant dabartinius BVP rodiklius, reiškia, kad bent jau 4 proc. šiais metais turėtume pasiekti“, – LRT radijui sakė D. Šakalienė.
Taip ministrė kalbėjo paprašyta sureaguoti į britų leidinio „Financial Times“ paskelbtą informaciją, jog išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi reikalauti NATO sąjungininkų gynybai skirti 5 proc. savo BVP.
D. Šakalienės teigimu, Lietuva sparčiai didina finansavimą gynybai, todėl būsimo pagrindinės NATO valstybės vadovo kalbų nesureikšmina.
„Nebijome tokių kalbų apie tuos 5 proc. Nes ne apie procentus kalbame, o kalbame apie tai, kad viską padarysime, kad Lietuva tikrai būtų pajėgi efektyviai apsiginti. Ne šiaip sudalyvauti gynyboje, o efektyviai apsiginti“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė.
Šią savaitę Seimo patvirtintame 2025 metų biudžete gynybai buvo numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujajai Vyriausybei padidinus 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.
D. Šakalienės teigimu, padidinusi išlaidas gynybai valstybė turėtų paspartinti kai kuriuos karinius pirkimus, greičiau gauti užsakytą, bet dar nepagamintą ginkluotę, kurią gamintojai pradės ruošti tik Lietuvai pervedus avansinius mokėjimus.
„Atsiveria rinkoje galimybės greičiau kažkam užsipirkti, sumokėti avansu už tam tikrus mums svarbius ginklus ir platformas“, – teigė politikė.
„Galėtume net keleriais metais greičiau gauti tą mums būtiną ginkluotę“, – pridūrė ji.
Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau yra kalbėjęs apie 3,5 proc. sieksiantį gynybos finansavimą.
Valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.
