Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui kelti, bet karinės ginkluotės įsigijimams ir avansų mokėjimui.
„Mums reikia papildomo personalo, mes turime auginti kariuomenės pajėgumus, turime nustoti praradinėti žmones, turime jų gauti daugiau. Dėl galimybių artimiausiu metu papildomai kelti atlyginimus – visi realistiškai suprantame, dabar mes koncentruosimės į įsigijimus, tai bus tokia liūto dalis“, – sakė D. Šakalienė.
Anot jos, gruodžio mėnesio karių atlyginimų mediana didėjo dėl finansinių priedų.
„Gruodžio mėnesį tam tikros papildomos išmokos, kurios buvo susijusios su finansiniais procesais, kai yra patogiau gruodžio mėnesį išmokėti tam tikras sumas, tai ir sudarė tą pokytį“, – aiškino ministrė.
Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras kalbėjo, kad būtina derinti skirtingus karinių pajėgumų stiprinimo aspektus – ir išlaikyti konkurencingus atlyginimus, ir tęsti technikos pirkimus.
„Čia yra balansas – norint įsigyti įrangą, techniką reikės, kad kažkas (ją – ELTA) aptarnautų“, – žurnalistams teigė kariuomenės vadas.
„Daug dėmesio skiriama, kokie galėtų būti (…) atlyginimai, kurie paskatintų karius pasilikti tarnyboje ir pritraukti naujus, taip pat ir kas mums padėtų išsilaikyti rinkoje, nes rinka diktuoja kartais (sąlygas – ELTA). Todėl tai yra visapusiškas sisteminis pokytis“, – tikino R. Vaikšnoras.
Kaip antradienį paskelbė portalas „Verslo žinios“, gruodį darbo užmokesčio mediana Lietuvos kariuomenėje pasiekė 3,5 tūkst. eurų, kai lapkritį sudarė 2,1 tūkst. eurų. Lapkričio mėnesį šalies kariuomenė pagal atlygio medianą buvo 7-oje vietoje ir nesiekė šalies vidurkio.
Tuo metu prieš metus Lietuvos kariuomenė buvo trečioje vietoje stambiausių darbdavių sąraše, 2023 m. gruodį atlyginimų mediana bruto siekė 2,9 tūkst. eurų, tad metinis pokytis sudarė beveik 20 proc.
