Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos gamyba.
„Litgrid“ yra atlikęs skaičiavimus. Pačios sinchronizacijos įtaka kainoms yra minimali – keletas procentų. Iš esmės dar kartą pasikartosiu – (kainas lemiantis veiksnys – BNS) yra infrastruktūros prieinamumas, antras yra sezoniškumas“, – antradienį Alytuje BNS sakė D. Kreivys.
Jo teigimu, elektros kaina gali didėti dėl jos balansavimo pajėgumų poreikio: „Lietuvai balansavimo poreikio bus mažiau, nes mes juos viduje turime, o Latvijai ir Estijai tai kainuos brangiau“.
„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus elektros tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.
D. Kreivys pabrėžė, kad elektros kainas labiausiai lemia infrastruktūros prieinamumas, o jas gali suvaldyti kuo didesnė jos gamyba.
„Pavyzdžiui, šiandien vienas iš „Estlink“ (jungtis tarp Suomijos ir Estijos – BNS) – stambesnis kabelis – yra pažeistas, jis tvarkomas, automatiškai iš Skandinavijos, konkrečiai Suomijos, negali papulti elektra į Baltijos šalis, tai sukelia kainas. „NordBalt“ veikimas–neveikimas vėl turi įtakos. Geriausias vaistas kainoms yra kuo didesnė generacija Baltijos šalyse ir ypatingai Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys.
„Jeigu pažiūrėti, kas mus šiandien gelbėja, kai kainos pakyla, įsijungia dujiniai pajėgumai. Ačiū Dievui, turime mažesnes dujų kainas ir tai automatiškai stabilizuoja (elektros kainą – BNS)“, – teigė ministras.
