Choreografė U. Audejeva: „Tikiuosi, šokių mūza manęs dar ilgai nepaliks“

Autoriussamanta ilonytė
Fotorimvydas ančerevičius
U. Audejeva.

45-erių choreografė ir Krekenavos bei Naujamiesčio kultūros centrų meno vadovė Ugnė Audejeva per 23-ejus darbo savo įkurtoje studijoje „Fiva“ metus pastatė daugiau nei šimtą šokių. Kaip pati tikino, šokis ją lydi jau nuo šešerių.

„Nuo tada niekada nebuvau sustojusi šokti. Turėjau labai puikų vadovą, tikrą įkvėpėją, kuris ir uždegė mane noru šokti. Jis man visuomet buvo pavyzdys, todėl nuo mažumės, kiek save atsimenu, sakiau, kad būsiu šokių vadovė. Taip ši svajonė mane lydėjo iki pat stojimų, kuomet įstojau į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą ir įgijau choreografo pedagogo kvalifikaciją“, – pasakojo moteris, kuri vėliau Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo ir edukologijos magistrą.

Karštis, ugnis, aistra

Nors Klaipėda choreografei labai patiko, vis dėlto ji nusprendė grįžti į gimtąjį Panevėžį. „Nė kiek dėl šio sprendimo nesigailiu. Grįžusi čia labai greitai įsiliejau į veiklą, susiradau darbą. Aišku, iš pradžių vadove dirbau keliose vietose, bet vėliau atsidariau savo šokių studiją „Fiva“, kuri šiemet mini jau 23-iąjį sezoną“, – atskleidė U. Audejeva.

U. Audejeva.

Pirmiausia jos darbas mieste prasidėjo Panevėžio moksleivių namuose, kur tęsėsi apie dešimt metų. Po to kūrėja sumanė įkurti savo studiją. Kadangi dar moksleivių namuose ji turėjo kolektyvą pavadinimu „Fiva“, taip „Fiva“ atkeliavo ir į naująją studiją.

„Fiva“ pavadinimas gimė iš Elvio Preslio dainos „Fever“. Šis žodis angliškai tariamas „Fiva“. „Man labai patiko žodžio reikšmė: karštis, ugnis, aistra. O kadangi mano vardas Ugnė, tai ir reikšmė tiko prie vadovės. Be abejo, karštis ir aistra taip pat neatsiejami nuo šokio“, – tikino meno vadovė.

U. Audejeva.

Vadovės štrichas

Ilgus metus dirbusi mieste, U. Audejeva gavo pasiūlymą įsilieti ir į rajono gyvenimą. „Viskas prasidėjo nuo Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, kur pradėjau kuruoti šokių sritį: važinėjau po įvairius miestelius, mokiau vadovus, kaip reikia dirbti, kaip tinkamai apšilti, kaip teisingai tą ar aną daryti, kurti choreografijas, kaip kelti kolektyvo lygį ir kaip jį padaryti stilingą. Džiaugiuosi, kad tuomet išties nemažai pakilo lygis rajone“, – apie trejų metų patirtį Savivaldybėje pasakojo pašnekovė.

Vis dėlto intensyvus darbas Savivaldybėje ir šokių studijoje privertė vieno iš jų atsisakyti. „Taip nebeliko darbo Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje. Likau tik šokių vadove. Visgi gavau pasiūlymą iš orkestro dirigento Remigijaus Vilio dirbti kartu su orkestru „Aukštyn“. Tai visai kitas šokių žanras, bet darbas su orkestru man labai patiko ir liko kaip hobis“, – sakė vadovė.

Taip, ne tik mieste, bet ir Naujamiestyje 2019 m. gimė orkestro „Aukštyn“ šokių grupė „Fiva“. „Miestelyje turiu kelias merginas, kurios šoka su orkestru. Tačiau įsidarbinusi kultūros centre papildomai subūriau Naujamiesčio moteris į kalanetikos treniruotes. Galiausiai 2021 m. atsidūriau ir Krekenavos kultūros centre, kur šiuo metu turiu dvi šokėjų grupes: jaunesnių ir vyresnių mergaičių. Kadangi tai pirmieji metai, dabar laviname kūną, lankstumą, o kai kūnas bus paruoštas, stosime prie orkestro“, – kalbėjo 2003, 2007, 2009, 2011, 2014, 2016, 2018 metų Dainų švenčių baletmeisterė ir vyr. baletmeisterė.

U. Audejeva.

Krekenavos kolektyvas puošiasi „Be U“ pavadinimu. „Iš anglų kalbos jį būtų galima versti „Būk savimi“, bet taip pat tą U raidę galima sieti ir su mano vardu. Gal ir nereikia su savimi sieti, tačiau tai lyg mažas vadovės štrichas“, – „Be U“ reikšmę pristatė U. Audejeva, kuriai sukurti pavadinimą padėjo dukra Gabija.

Mamos pėdomis

Dukra taip pat šoka nuo mažumės bei nori sekti mamos pėdomis.

„Šiuo metu ji abiturientė ir ruošiasi egzaminams. Gabija irgi norėjo stoti į choreografiją, tačiau karantinas parodė, kad ši specialybė ir darbas su vaikais – nėra dėkingas, nes likome be darbo. Juk vaikus pirmus uždaro ir paskutinius atidaro. Todėl ji stos į kineziterapiją. Aš, aišku, labai noriu, kad dukra tęstų mano darbą, nes ji be galo kūrybinga, moka improvizuoti, kurti choreografijas, dailiai šoka. Tikrai talentinga mergina. Na, o jai prie šokių visuomet liks kineziterapija, apie kurią, beje, aš irgi labai svajojau. Tai – pakankamai artimos specialybės, nes baigusi kineziterapiją ji galės vesti ir sporto užsiėmimus“, – komentavo U. Audejeva.

U. Audejeva.

Apdovanojimai

Pasiteiravus, ar jaunimas noriai lanko šokių būrelius, choreografė patvirtino, kad šokiai – populiarus būrelis. „Aišku, mes visuomet norime dar daugiau vaikų (juokėsi). Rajone skiriasi tik tai, kad mergaitės nori greito rezultato. Mes mieste įpratę, kad kai priimi vaiką, tai nereiškia, kad jis po mėnesio koncertuos. O rajone pastebimas noras greitai dalyvauti koncertuose. Aš visada sakau – geriau truputį vėliau, bet tinkamai pasiruošti“, – atviravo ji.

U. Audejeva su kolektyvais aktyviai dalyvauja konkursuose. „Dažnai laimime prizines vietas. Štai su Naujamiesčio kolektyvu tarptautiniame maršinių orkestrų, būgnų, šokėjų grupių festivalyje-konkurse „Baltic 2021“ laimėjome Grand Prix, su Panevėžio grupe tarptautiniame konkurse „Eurodance 2022“ laimėjome pirmąją vietą ir iškovojome teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionate Kroatijoje. Tik gaila, jog dėl merginų abitūros egzaminų turėjome atsisakyti šios teisės. Taip pat turiu pasidžiaugti Krekenavos merginomis, su kuriomis dirbu dar tik metus, tačiau praėjusį penktadienį Velžyje vykusiame vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių festivalyje „Jaunystės šėlsmas“ iškovojome pirmąją vietą. Su šia grupe laimėjome ir stilingiausios grupės bei geriausios choreografijos nominacijas“, – džiaugėsi vadovė.

U. Audejeva.

Įkvėpimas – iš sapnų

U. Audejevai galima pavydėti kūrybiškumo ir įkvėpimo. Panevėžietės teigimu, įkvėpimas neretai gimsta sapnuose. „Kartais vaikai manęs paklausia – iš kur kilo šokio ar judesio idėja, o aš atsakau – susapnavau. Iš tiesų, kartais mintys tiesiog staigiai gimsta ir negaliu to kitaip paaiškinti. Gal įkvėpimas gimsta iš pačių vaikų… Iš jų noro, entuziazmo, vaikiško džiaugsmo. Jei nebūtų vaikų noro, nebūtų ir man ūpo stengtis“, – dėstė choreografė, kurios darbo patirtis – įspūdinga. Ji ne tik daugelį metų dirba su šokių studija „Fiva“, orkestrais ir Dainų šventėmis, tačiau kūrė choreografijas net ir laidai „Chorų karai“.

„Tikiuosi, šokio mūza manęs dar ilgai nepaliks ir leis sukurti dar ne vieną šokį, kuris džiugins ne tik vaikų, bet ir žiūrovų širdis“, – sakė kūrėja.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Tradicijų puoselėtojas, savito braižo kūrėjas A. Klovas: „Medžio drožyba – tai mano gyvenimas“

JP Redakcija

K. Binkis – Panevėžio rajono bendruomenių lyderis, kūrėjas ir kolekcininkas

JP Redakcija

Gyvenimą kaime pasirinkusi panevėžietė dekoratorė R. Sereikienė: „Gyvenimo kaime nekeisčiau į nieką kitą“

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads