Seime pirmadienį minint Laisvės gynėjų dieną buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui įteikta praėjusių metų Laisvės premija.
Laureatas apdovanotas Laisvės statulėle ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija, šiemet siekiančia 14 tūkst. eurų.
Atsiimdamas premiją J. Sasnauskas pabučiavo Laisvės statulėlę.
„Kasmet minint lemtingus Sausio įvykius pirmiausia pagalvojame apie drąsius ir ryžtingus žmones, apie tai, kad laisvė nėra savaime suprantama dovana – ji yra ilgų pastangų ir aukų rezultatas, ji – neįkainuojama vertybė“, – prieš premijos įteikimą kalbėjo Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Rima Baškienė.
Pasak jos, premijos laureatas J. Sasnauskas buvo vienas aktyviausių 1978 metais įkurtos Lietuvos laisvės lygos narių, veikdamas kartu su Antanu Terlecku ir kitais disidentais leidęs pogrindinį leidinį „Lietuvos šauklys“, vėliau leidinį „Vytis“.
Jis taip pat prisidėjo prie 1979-aisiais paskelbto 45 pabaltijiečių memorandumo – viešo kreipimosi, raginančio pasmerkti Ribentropo ir Molotovo paktą bei jos slaptuosius protokolus ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. Dėl to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus praleido tremtyje Tomsko srityje Rusijoje.
„Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje Julius Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia, nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti, nepaisant spaudimo ar represijų, tačiau suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, kad tai moralinė pareiga“, – sakė R. Baškienė.
Laisvės premijos komisijos pirmininkės teigimu, grįžęs iš tremties J. Sasnauskas toliau dalyvavo antisovietinėje veikloje, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.
Vėliau jis mokėsi kunigų seminarijoje, o 1996-aisiais davė vienuolio įžadus.
„Šiandien dėkojame Juliui Sasnauskui už postilių rinkinius ir knygas, kuriose brandūs tikėjimo, atjautos, bendruomeniškumo, kovos už Lietuvos laisvę apmąstymai“, – kalbėjo parlamentarė.
Pernai Laisvės premija įteikta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.
