Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas iki praėjusių metų balandžio ėjęs Gintautas Jakštas sako, kad dabartinės ministerijos vadovybės užmojis sumažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse yra žingsnis atgal. Jo teigimu, dėl naujosios ministrės Ramintos Popovienės siūlymo pirmiausia nukentės mokiniai.
„Manau, kad tai yra didelis žingsnis atgal. Gimnazijose mokiniai renkasi skirtingus dalykus, praktiškai vyksta personalizuotas mokymas. Tai, jeigu nesurenkama net dviejų komplektų, kad būtų galima skaidyti klasę į dvi dalis, tai yra apribojamas užsienio kalbų mokymasis, galimybės mokytis fiziką, chemiją, biologiją, kažkokių mokytojų trūks“, – Eltai teigė G. Jakštas.
„Keleto mažesnių mokyklų išsaugojimas būtų daromas mokinių gebėjimų sąskaita. Man tai atrodo nesąžininga. Mokiniai gaus prastesnį išsilavinimą, negalės stoti ten, kur nori, nes bus nesimokę kai kurių dalykų. Ir taip nutiks ne dėl jų pasirinkimo, o dėl to, nes mokykla to tiesiog negalės suteikti, negalės pasiūlyti krūvių mokytojams dėl per mažo mokinių skaičiaus“, – dėstė buvęs ministras.
Svarstoma, kad minimalus moksleivių skaičius klasėje galėtų būti 12–15
Antradienį po susitikimo premjeru Gintautu Palucku dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikino, kad, siekiant sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje, vasario mėnesį bus teikiamas Vyriausybės nutarimas.
„Rengiame kelis variantus, skaičiavimus ir sausio pabaigoje juos pristatysime savivaldybių merams. Tuomet vasario pradžioje šį projektą derinsime su profsąjungomis, bendruomene, o vasario pabaigoje planuojame Vyriausybės nutarimą“, – po susitikimo žurnalistams teigė R. Popovienė.
„Variantus teiksime kelis, bet geriausias, optimaliausias moksleivių skaičius galėtų būti 12. Galbūt kalbėsime ir dėl 15-os“, – pažymėjo ji.
Taip pat ministrė pridūrė, kad, sušvelninus reikalavimą dėl minimalaus moksleivių skaičiaus, preliminariais duomenimis, šalyje susidarytų apie 40 mažiau nei 21-ą mokinį turinčių klasių.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 metais pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 metų gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi trečiosios gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
