Baigėsi septynerius metus nagrinėta garsioji 2011 metų Europos krepšinio čempionato byla.
Specialiųjų tarnybų pareigūnai, pradėję bylą dar nuo 2013 metų sausio 7 dienos, patyrė fiasko – Lietuvos Apeliacinis teismas pirmadienį, kovo 23 dieną, atmetė prokuratūros skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį.
Juo buvo išteisinti sukčiavimu ir dokumentų klastojimu kaltinti buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, pati Lietuvos krepšinio federacija ir kiti kaltinamieji: buvęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, jo patarėjas Darius Simėnas, buvęs Sporto centro vadovas Bronislovas Pliavga bei buvęs Panevėžio savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Antanas Stoka.
Visi jie išteisinti – nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Teismas padėjo tašką
Apeliacinis teismas bylą nagrinėjo po to, kai prokurorai apskundė 2018 metų spalio mėnesio Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo minėti asmenys ir LKF buvo visiškai išteisinti.
Apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantė Aurelija Narsutienė, šis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog išteisintųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių.
Teismas taip pat sutiko, kad kaltinime nurodyta sutartis tarp LKF ir Panevėžio miesto savivaldybės buvo realiai vykdoma, ji nebuvo fiktyvi.
Tačiau pareigūnai skelbė, kad iš viso tokiu būdu LKF naudai užvaldė 2,375 mln. litų (per 687 tūkst. eurų), iš jų daugiau nei 80 proc. panaudota viešbučio rekonstrukcijai, bet 2018-ųjų spalio mėnesį Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad nė vienas iš devynių kaltinamųjų nepadarė jokio nusikaltimo ir neįžvelgė jokio savanaudiškumo.
Priminė bylos pradžią
Sužinojęs džiugią naujieną, buvęs Panevėžio meras ir dabartinis Panevėžio miesto Tarybos narys V. Satkevičius išplatino pareiškimą, kurį pavadino „Dėl dirbtinai sufabrikuotos politinės Krepšinio bylos“.
Jis priminė, kaip prasidėjo garsioji Krepšinio byla ir kuo ji baigėsi.
„Kaip bebūtų, džiaugiuosi, kad Lietuvos teismai dirba objektyviai. Tik labai apmaudu, kad prokuratūra apskritai pradėjo šią bylą. Juk 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo suplanuotas Lietuvos valstybiniu lygmeniu. Lietuvos vyriausybė įsipareigojo jį surengti ir tam tikslui už 500 mln. litų didžiuosiuose šalies miestuose buvo pastatytos čempionatui reikalingos arenos. Tuo metu Panevėžio mieste už daugiau kaip 100 mln. litų 2008 metais buvo pastatyta ir „Cido“ arena.
Bėdų atsirado tuomet, kai Europos krepšinio federacija FIBA, po 2009 metų čempionato Lenkijoje, pakėlė reikalavimą dėl krepšininkų apgyvendinimo. Atsirado reikalavimas sportininkus apgyvendinti ne žemesnės kaip 4 žvaigždučių kokybės viešbučiuose. Panevėžyje tokio lygio tinkamo dydžio viešbučio nebuvo. FIBA ir vyriausybė išsirinko viešbutį „Romantic“.
Apie tai vyriausybė Panevėžio savivaldybei nurodė savo protokolu ir pati finansavo maždaug puse viešbučio rekonstrukcijos išlaidų“, – prisiminė V. Satkevičius dešimties metų senumo įvykius ir pradžią – visus tuomet priimtus sprendimus, sutartis su LKF, kurios iki 2014 metų Panevėžiui buvo įvykdytos.
Pripažino geriausiu
Buvęs Panevėžio meras sako, kad per 2011 metų Europos krepšinio čempionatą oficialiai Lietuvos valstybė per mokesčių sistemą uždirbo 2 mln. litų, o FIBA šį čempionatą pripažino buvus geriausiu iš visų kada nors vykusių.
„Tačiau po 2014 metų pabaigos Panevėžyje nėra žaidusi tarptautinių varžybų jokia Lietuvos krepšinio rinktinė“, – apgailestavo V. Stakevičius.
Dar nebuvo meru
Pasak V. Satkevičiaus, skaudžiausia, kad visas kuriozas prasidėjo dar 2010 metų vasario 1 dieną.
„Dar net nebuvau išrinktas meru, bet jau tada buvo pradėta rinkti informacija apie pasiruošimą čempionatui. Panevėžio meru tapau 2010 metų sausio 21 dieną ir, jeigu STT ir prokuratūra šiame klausime įžvelgė teisės aktų pažeidimus, manau, jų pareiga buvo perspėti savivaldybę, Vyriausybę ir LKF dėl galimų teisinių problemų. Tačiau niekas neperspėjo, o praėjus 2 metams po čempionato, apkaltino organizatorius korupcija“, – pasakojo V. Satkevičius ir paminėjo, kad teisme buvo apklausti 38 liudytojai, bet niekas iš jo neapkaltino.
Sprendimą apskundė
„Tuomet, 2018 metų spalio mėnesį, Vilniaus apygardos teismas išteisino visus Krepšinio bylos kaltinamuosius ir pabrėžė, kad už gerą darbą Lietuvai neteisiam, nes niekas nesiekė bei negavo naudos sau, o žiūrėjo Valstybės įsipareigojimų ir interesų. Tačiau prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį Lietuvos Apeliaciniam Teismui, motyvuodama, kad, jei Panevėžyje nebuvo tinkamo viešbučio, tai privalėjo atsisakyti čempionato pogrupio varžybų ir perleisti jas Kaunui ar Vilniui. Tai būtų netinkamas sprendimas – juk Panevėžys pasistatė „Cido“ arena!”, – stebėjosi tokiais siūlymais V. Satkevičius.
Byla – politizuota
Jo nuomone, byla – politizuota, nes per septynerių metų bylos eigą, ji suaktyvėdavo prieš rinkimus.
„Šią bylą 2010 metais pradėjo tada buvęs STT Panevėžio valdybos vadovu dirbęs Povilas Urbšys, vėliau tapęs politiku. Dar 2013 metų sausį buvęs STT Panevėžio vadovas žiniasklaidai pasigyrė, kad byla pradėta jam vadovaujant. Tai padaryta, berods, 2013 metų sausio 12 dienos „Kakadu“ laidoje. Jo buvo paklausta, kada STT susidomėjo 2011 metų krepšinio čempionatu. Atsakymas buvo toks, kad tyrimas prasidėjo dar jam vadovaujant Panevėžio STT valdybai. Blogau yra tai, kad kai kurie bylos duomenys – užslaptinti ir niekaip, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, negalima gauti pirminių duomenų, kaip, kodėl prasidėjo tyrimas dėl 2011-ųjų metų Europos krepšinio čempionato organizavimo Panevėžyje“, – kalbėjo jis ir pridūrė:
„Manau, kad Lietuvos Seimas turėtų priimti Ombudsmeno įstatymą, kad tokias politizuotas bylas užkardytų dar jų pradžioje bei specialiųjų tarnybų darbuotojams baigus tarnybą, turėtų būti bent 5 metus draudžiama kandidatuoti į politines pareigas.“
Padėka palaikiusiems
V. Satkevičius neslėpė, kad toje byloje nekalti žmonės, sąžiningai tarnavę Lietuvai, daugiau kaip 7 metus buvo tąsomi po tardymus ir teismus, buvusiuose KGB rūmuose Panevėžyje ir Vilniuje.
„Dėl tokių prokuratūros ir STT veiksmų nukentėjo ne vieno „kaltinamojo“ sveikata ir geras vardas. Pasijutome žlugdomi ir kaip politikai, ir kaip žmonės. Tik nesitikiu sulaukti iš pareigūnų, už sukurptos bylos rengimą, nesitikiu moralinės žalos atlyginimo. Tuo labiau nesitikiu sulaukti atsiprašymo iš P. Urbšio – tai jo sąžinės reikalas“, – svarstė politikas ir didžiausią padėką išsakė jį palaikiusiems žmonėms:
„Drauge su manimi visą šį absurdą turėjo išgyventi šeima, artimieji ir draugai. Esu jiems dėkingas už palaikymą ir tikėjimą manimi. Svarbiausia, kad jie tikėjo mano nekaltumu ir nenusisuko nuo manęs. Jie padėjo ištverti tuos septynerius bylos nagrinėjimo metu.“