Kranto gatvėje jau daugiau nei trejus metus pardavinėjamas pastatų kompleksas – buvęs Panevėžio konservų fabrikas. Kol kas jo pirkti niekas nesiruošia, nors, kaip sako nekilnojamojo turto brokeriai, besidominančių parduodamu objektu – yra. Viso komplekso pardavimo kaina – milijonas eurų.
Projektas paruoštas
Pastatas turi kultūros paveldo objekto statusą, jo savininkė – bendrovė „Litforina“. Ji paruošė pastatų komplekso rekonstrukcijos projektą, kuris suderintas su Kultūros paveldo departamentu.
Po rekonstrukcijos turėtų būti įrengtos 5 800 kvadratinių metrų patalpos, jų paskirtis gali būti įvairi – maitinimo, apgyvendinimo arba darbo. Pagrindinis 1897 metų statybos pastatas yra trijų aukštų ir turi rūsį. Kituose teritorijoje esančiuose pastatuose suprojektuotos erdvės kavinėms, restoranui su terasa, iš kurios atsiveria vaizdas į Senvagę.
Lauke suplanuotos erdvės renginiams, parodoms, meninių instaliacijų zonoms. Suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Pardavinėja daugiau kaip trejus metus
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas naujienų portalui JP patvirtino, kad pastatų kompleksas vis dar pardavinėjamas.
„Kompleksą pardavinėjame nuo 2020 metų. Jį bandyta parduoti ir ankščiau. Yra besidominčių, bet realus pirkėjas – neatsirado. Pardavimo suma nesikeitė – milijonas eurų. Teko girdėti, kad pardavinėjamo turto savininkai koreguoja projektą. Dalimis objekto parduoti neįmanoma, nes yra bendras projektas. Kompleksu domisi pirkėjai net iš Vilniaus. Gal vilniečiams tas milijonas nėra didelė sumą, bet nusipirkus – į jį tektų daug investuoti“, – aiškino R. Paulauskas ir teigė, kad tokį objektą parduoti – sudėtinga.
Objektas – vertas dėmesio
Išgirdęs klausimą, kas bus toliau, jei nepavyks parduoti pastato, R. Paulauskas svarstė:
„Gal dabartiniai objekto savininkai imsis įgyvendinti projektą. Juolab, kad projektas koreguojamas ir tampa labiau atsiperkančiu. Šis objektas vertas dėmesio, bet pirkimą apriboja kultūros objekto statusas. Ten yra labai daug saugotinų dalykų.“
Savivaldybė išgelbėtų padėtį
Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas paaiškino, kodėl iki šiol neatsirado pirkėjų:
„Vienintelis stabdys ir pati svarbiausia priežastis nepirkti– kultūros paveldo objekto statusas. Tai jau sudaro problemą verslui įsigyti jį. Verslininkai tiesiog bijo pirkti objektą, nes nusipirkus bus labai sudėtinga jį sutvarkyti. Neracionalus būtų investicijų panaudojimas – nebūtų grįžtamojo atsako ir investicijos niekada neatsipirktų“, – pasakojo jis ir siūlė išeitį:
„Geriausia būtų, kad įsigytų Panevėžio miesto savivaldybė ir kompleksą paverstų traukos objektu, kuris taptų visuomeniniu kultūros ir švietimo objektu. Buvęs Panevėžio konservų fabrikas būtų sutvarkytas viešais – valstybės pinigais, nes, kaip jau sakiau, verslui neapsimoka į šį objektą investuoti lėšas.“
Savininkų buvo ne vienas
Pastatas dar 1990-aisiais pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Žlugusio konservų fabriko statinius 1998-aisiais įsigijo bendra JAV ir Lietuvos įmonė „Bennet Distributors“. Tuometis savininkas, verslininkas Benas Gudelis buvusį fabriko pastatą žadėjo restauruoti, bet pastatas taip ir liko vaiduokliu ir jį nusipirko Panevėžio bendrovė „Jungtinis duonos centras“. Šios bendrovės atstovai taip pat tikėjosi pastatą restauruoti, bet nepavyko.
Galiausiai pastatas atiteko vienam iš bankų, iš kurio nekilnojamąjį turtą įsigijo medienos supirkimo ir eksporto bendrovės „Bangenė“ antrinė įmonė, dabartinė kultūros paveldo objekto šeimininkė – „Litforina“.
