Panevėžio miesto tarybos narys, buvęs miesto meras Vitalijus Satkevičius kreipėsi į bendrovės „Panevėžio energija“ akcininkes – Panevėžio miesto ir rajono, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Kėdainių bei Zarasų rajonų savivaldybių tarybas bei merus, ragindamas dar kartą kreiptis ne tik į Vyriausybę, Energetikos ministeriją, bet ir Seimą, kad šilumos tiekėjų skolų našta nebūtų perkelta vartotojams.
V. Satkevičius priminė, kad dar 2002 metais Seimo nutarimu buvo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią buvo pastatyta gamtines dujas naudojanti 34 MW šilumos galios ir 35 MW elektros galios Panevėžio termofikacinė elektrinė. Eksmeras atkreipia dėmesį, kad Panevėžio termofikacinės elektrinės naudingumo koeficientas siekia 86 proc., tuo tarpu Lietuvos elektrinėje jis neviršija 54 proc.
V. Satkevičius nurodo, kad termofikacinė elektrinė „Panevėžio energijai“ kainavo apie 130 mln. Lt arba 37,6 mln. Eur ir didžiąją sumos dalį sudarė skolintos lėšos.
Pastačius elektrinę, už dalį pagamintos elektros energijos valstybė kiekvienais metais skirdavo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) rėmimo kvotą, už kurią gautomis lėšomis buvo dengiama paskola. 2016 metų pradžioje „Panevėžio energijai“ lieka grąžinti 8,5 mln. Eur.
V. Satkevičiaus duomenimis, kol kas Vyriausybė metams „Panevėžio energijai“ skirdavo nuo 70 iki 180 GWh VIAP kvotas, tačiau nuo kitų metų Vyriausybė planuoja šios praktikos atsisakyti, todėl paskolą tektų dengti paties šilumos tiekėjams ir skolą perkelti ant vartotojų pečių. Tokiu būdu šiluma „Panevėžio energijos“ aptarnaujamoje zonoje brangtų maždaug 7 proc.
„Savivaldybių merai jau kreipėsi į Vyriausybę, Energetikos ministeriją, tačiau atsakymo kol kas negavo. Kadangi Seimo iniciatyva ir buvo pastatyta Panevėžio termofikacinė elektrinė, raginu savivaldybių tarybas papildomai kreiptis į Seimą, kad „Panevėžio energijai“ būtų sudarytos sąlygos grąžinti paskolą ir kad skolų našta nebūtų perkelta ant vartotojų pečių“, – naujienų portalui JP teigė V. Satkevičius.