Broliai dvyniai Remigijus ir Algirdas Gataveckai, laikomi vienais geriausių akademinio stiliaus menininkų Lietuvoje, puikiai supranta meno rinkos subtilybes. Pasak jų, tinkamai pasirinktas paveikslas gali ne tik džiuginti akį, bet ir tapti vertinga investicija, svarbu tik žvelgiant į kūrinį matyti ne jo puošybinį grožį, o gylį ir prasmę.
Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies penktąjį sezoną skaičiuojanti laida „Gyvenimas versle“, kurioje uždangas į nematomą savo industrijų pasaulį praskleidžia jau žinomi ir nauji prekiniai ženklai, už kurių sėkmingų verslo istorijų yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai. Šios savaitės laidos herojai – broliai menininkai Remigijus ir Algirdas Gataveckai, kurie dalijasi savo įžvalgomis apie meno kūrinių vertę. Pasirodo, vertinant meną iš investicijos perspektyvos, kartais kūrinius reikia rinktis ne pagal asmeninį estetinį malonumą, o pagal jo prasmę, numatant augančią kainą ateityje.
„Paprastai, jeigu kalbėti iš investicijos pusės, tu kartais perki kūrinius, kurie nebūtinai tau patinka, nes apskaičiuoji į priekį, kas gali suveikti ateity. Kaip ir paprastam investiciniam modely, rizikingi dalykai yra pelningiausi, bet su jais gali ir labai nudegti. Dėl to vienu pasitikėti ir pirkti tik rizikingai nėra geras sprendimas. Dažniausiai tu „važiuoji“ trejomis linijomis: imi vieną rizikingą, vieną stabilų ir vieną tokį per vidurį, kokio garsėjančio menininko, jau menotyrininkų įvertinto, apdovanojimų sulaukusio, nes bandai papult į traukinį ir nupirkti kūrinį, kuris dar neišbrango“, – laidoje patarimu dalinasi Algirdas.
Remigijus antrina broliui papildydamas, kad stabiliausia investicija yra žinomi, jau išgarsėję menininkai, tačiau jie ir brangiausi. Todėl norint atskirti gerą meno kūrinį nuo paviršutiniško, reikia vadovautis esmine taisykle – nuimti puošybą ir žiūrėti, kas lieka, taip atsiribojant nuo estetinės kūrinio išvaizdos ir sutelkiant dėmesį į tai, kas slypi giliau.
„Tas, kas lieka, kas jaudina be puošybos kaip gražiai padaryta, jeigu yra gylis, filosofinis naratyvas, ten ir yra ta meno vertė. Jeigu kūrinys vien dėl puošybos, o gylio nėra – gali būti labai rizikinga investicija, kuri neatsipirks. Viskas panašiai kaip su knyga: nusiperkam, atsiverčiam, perskaitom ir vertinam jos turinį, o ne šrifto grožį“, – laidoje teigia Algirdas.
Patys broliai savo darbus yra pardavę už įvairias sumas, nuo poros iki dešimt tūkstančių eurų, o skulptūrą statė net už 55 tūkstančius, bet žinodami, kiek kainuoja brangiausias pasaulyje paveikslas, menininkai sako iki tokio lygio jiems dar esant toli. Visgi, šių dienų rinkoje gausu ir tokių kūrinių, kurie neturi tikros meninės vertės, nors jų sumos – didelės, todėl Algirdas dalijasi savo nuomone, kaip išvengti klaidų, renkantis meno kūrinius.
„Dabar mėgstamos abstrakcijos, siurrealistiniai paveikslai, bet tokių pasaulyje labai daug ir jie nėra unikalūs, nors kaina uždėta tarytum unikalių. Visgi, didžiausia klaida, tai kai interjero dizaineriai nepataiko vertindami meno kūrinius, kai pataria kabinti paveikslą, jį integruojant į interjerą. Jie žiūri savo pusės, kad nesugadintų jų interjero ir kabina kūrinį, kuris paprastai meno verte būna labai žemos kokybės, nors labai gerai papildo patį interjerą. Tai tampa dekoracija, dar vienu daiktu, kuris dera aplinkoje“, – atvirai sako menininkas.
Kita laidos tema pakvies artimiau susipažinti su choreografe Marija Simona Smolskiene, kuri prieš 15 metų įkūrė Baltijos baleto teatrą su tikslu ugdyti jaunuosius šiuolaikinio baleto talentus bei stebinti unikaliais ir išskirtiniais pasirodymais visus baleto žiūrovus.
„Baigusi baleto mokyklą, aš išvykau svetur ir šokau Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Būtent tuo metu man gimė idėja Lietuvoje padaryti šiuolaikinio baleto trupę. Grįžau iš Skandinavų šalių, kur aplink tave šokinėja, rūpinasi, iš oro uosto paima vairuotojas, turi savo masažistus, kineziterapeutus, odontologus, išnuomotus viešbučius. Ir iš prabangaus, bet ganėtinai pilko gyvenimo, grįžtu į Lietuvą su aukštai pakeltais sparnais, dar nenudžiūvusiomis gerbėjų puokštėmis ir stačiai įkrentu į krizę. Tada supratau, kad turi galvoti ne tik apie tai, ką tu nori daryti, bet ir surišti tai su auditorija, kuriai turi parduoti. Buvo sakyta, kad Lietuvoj baletui vietos yra mažai ir dar ankstoka tai, ką mes čia darome, bet norėjau į Lietuvą įvežti užsienietišką baleto kultūrą, todėl į šou integravau inovacijas, roko koncertų apšvietimus, lazerius, hologramas, efektus, kuriuos mes išgalim čia turėti, atsižvelgiant į mūsų mažas ir ribotas galimybes. Gal ir aš norėčiau scenų, kur užsidega lubos, bet viską kuri iš to, ką turi, tik įdedi kažkokių prieskonių, kurie tą produktą padaro skaniu, nauju, neragautu“, – laidoje pasakos baleto choreografė.
Marija tikina, kad į Lietuvą grįžo dėl meilės gimtajam kraštui ir ilgą laiką šio sprendimo nesigailėjo. Visgi, bėgant laikui, sako pradedanti žvalgytis svetur, nes norint baleto meno srityje pragyventi, turi sunkiai ir uoliai dirbti per kelis darbus, kai tuo tarpu užsienyje užtenka savo dėmesį sutelkti ties vienu teatru.
„Jeigu užsienyje žmonės dirba viename teatre ir gali gyventi oriai, Lietuvoje tu turi dirbti mažiausiai per penkis-šešis darbus. Mano atveju, turiu būti aštuonkoju. Ryte esi prodiuserė, pardavinėji bilietus, darai reklamą, tada vėliau tampi studijos administratore, vyksta registracija, po to jau patampi baleto pedagoge, o vakare – režisiere ir choreografe, kuriant šou, spektaklius ar renginio programas. Lietuvoj tu gali išgyventi, bet mano laikrodis jau tiksi. Aš senstu ir noriu gyventi Lietuvoje, o gyventi Lietuvoj yra prabanga ir tam, kad išgyventum Lietuvoje, reikia daugiau dirbti užsienyje“, – drąsiai teigia Marija.
„Gyvenimas versle“ – jau penktąjį sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Milita Daikerytė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
