Bibliotekininkai ir leidėjai prašo Vyriausybės numatyti dar daugiau lėšų naujoms knygoms, nei numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte.
Jų atstovų teigimu, brangstant knygoms kasmet mažėja jų įperkamumas, nors lėšų tam ir skiriama daugiau.
Nebereikės derėtis
Kultūros ministerijos duomenimis, kitąmet naujiems leidiniams įsigyti ir autorių atlyginimui kompensuoti papildomai numatyta 456 tūkst. eurų.
Kultūros ministras Simonas Kairys džiaugiasi, kad pirmą kartą šias lėšas pavyko įtraukti tarp nuolatinių privalomų išlaidų ir kitąmet dėl jų nebereikės derėtis iš naujo.
„Jeigu ankstesnėse biudžeto derybose gaudavome vienokią ar kitokią sumą, tada suvokdami šito klausimo reikšmę, krapštydavome iš Kultūros ministerijos likučių papildomai, ir visos tos pridedamos lėšos būdavo tik tiems metams. Ateina naujas biudžetas ir mes vėl einame tų pačių pinigų prašyti“, BNS sakė ministras.
„Dabar padarėme nemenką žingsnį finansinio tvarumo link, ir tie 456 tūkst. eurų yra ta suma, kuri 2024 metų biudžete jau bus iš karto ir derybose nebereikės prašyti“, – pridūrė jis.
Ministras sutiko, kad numatyta suma nėra ta, kuri tenkintų visus, tačiau pabrėžė, jog biudžeto projektas dar grįš į Vyriausybę.
Kita vertus, S. Kairys teigė, kad papildomų lėšų gali reikėti kultūros įstaigoms tiesiog išgyventi.
„Bibliotekos, leidėjai žino ir supranta, kad Kultūros ministerija tikrai laiko pulsą, būna, kad iš savo sutaupytų lėšų metų viduryje pridedame naujiems leidiniams įsigyti. Bet dabar tokia situacija, kad iš principo daug kam negaliu lengvai žadėti kad ir nedidelių sumų, nes esame priversti rimtai žiūrėti į visą situaciją, kalbant apie energetinių išteklių brangimą. Nežinau, kam metų viduryje tų pinigų prireiks labiausiai, gal reikės tiesiog išgyventi“, – sakė ministras.
Anot jo, ministerija kelia tikslą kadencijos pabaigoje pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, kiek vienam gyventojui skiriama lėšų naujoms knygoms pirkti.
„Kryptį turime ir link to judame“, – BNS sakė S. Kairys.
Rodiklis blogėja
Nepaisant to, kol kas šis rodiklis Lietuvoje tik blogėja.
Bibliotekininkų organizacijų duomenimis, pernai vienam gyventojui teko 1,06 euro knygų fondui atnaujinti, šiemet – 1 euras, o kitąmet suplanuota 0,96 euro. ES vidurkis yra 1,22 euro.
„Siekiant ES vidurkio 2023 metams papildomai reikia 750 tūkst. eurų, tai yra iš viso turėtų būti planuojama 3,462 mln. eurų“, – teigiama Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos prašyme.
Anot jo, viešosiose bibliotekose ypač trūksta skaitomiausių kūrinių, naujausių leidinių, kuriuos skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti mėnesių mėnesiais.
„Matome problemą, kad bibliotekų fondai yra ganėtinai seni, daugiau nei dešimties metų senumo knygos sudaro per 60 proc. Lietuvos viešųjų bibliotekų fondų. Todėl labai prašytume daugiau lėšų, nes mažesnės bibliotekos, mokyklų bibliotekos galbūt nėra pakankamai aprūpintos, todėl mokiniai ateina į viešąsias bibliotekas“, – per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja Simona Žilienė.
Bibliotekininkų teigimu, nors nuolat kalbama apie knygų trūkumą, fondų finansavimo problema nė karto nespręsta iš esmės.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pripažino, kad šis klausimas keliamas prieš kiekvieną biudžeto tvirtinimą, tačiau atkreipė dėmesį, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lems, ar teiks Vyriausybei siūlymą dėl papildomo finansavimo, ar ne.
„Jei gyventojai neskaitys mūsų knygų, bus priversti skaityti okupantų knygas“, – per komiteto posėdį sakė Seimo narys Stasys Tumėnas.
Šiemet naujoms knygoms įsigyti skirta 2,8 mln. eurų.
Lietuvoje veikia per 2 tūkst. bibliotekų.
